Kokios yra dažniausios kraujo ligos, kaip vertinti kraujo rodiklius ir kada jau reikėtų skubėti į gydytojo kabinetą? Apie tai pasakoja Asta Svirskaitė, „Vilnelės“ klinikų gydytoja hematologė, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai.
Daugiausia serga anemija
Pasak A. Svirskaitės, viena dažniausiai hematologo kabinete diagnozuojamų kraujo ligų yra anemija, arba kitaip – mažakraujystė. Šia liga, kaip rodo statistika, serga kas ketvirtas pasaulio gyventojas.
„Anemija sergančių pacientų kraujo tyrime aptinkamas hemoglobino ir eritrocitų sumažėjimas. Viena dažniausių anemijos formų – geležies deficito anemija. Kiek rečiau aptinkama mažakraujystė, kurią sukėlė vitaminų trūkumas, pavyzdžiui, B12 ar folio rūgštis“, – sako medikė.
Pas hematologą taip pat reikėtų apsilankyti, kai tyrime pastebimi baltųjų kraujo kūnelių, t. y. leukocitų, pokyčiai. Tai gali būti leukopenija (leukocitų sumažėjimas) arba leukocitozė (leukocitų padidėjimas). Šios srities gydytojai taip pat atidžiai vertina trombocitų rodiklius, nes jie gali parodyti padidėjusią kraujavimo riziką arba atvirkščiai – išaugusią krešulių susidarymo tikimybę.
„Bendrai, į hematologo kabinetą pacientus dažniausiai atsiunčia šeimos gydytojai, kai laboratoriniame kraujo tyrime pastebi ryškesnius nukrypimus, kurie gali turėti klinikinę reikšmę. Tai gali slėpti kraujo ligą, tad reikia tirti plačiau“, – patikslina gydytoja hematologė.
Pavojingiausia – pokyčiai skirtingose kraujo ląstelėse
Spręsti, ar nukrypimai kraujo tyrime yra reikšmingi, reikėtų atsižvelgiant į keletą aspektų. Pirmiausia, kaip pastebi gydytoja, kraujo tyrime visada turime vertinti absoliutų skaičių, o ne procentinę dalį. Būtent absoliutus skaičius yra kertinis rodiklis, kuris patikimai rodo, ar nuokrypis laboratoriniame tyrime yra kliniškai reikšmingas.
Kitas svarbus dalykas – įvertinti bendrą kraujo vaizdą. Pasak gyd. A. Svirskaitės, labiausiai hematologo akį patraukia tie atvejai, kai kraujo tyrime matomi skirtingų kraujo ląstelių pokyčiai.
„Kraujo ląstelės yra trijų rūšių – eritrocitai, trombocitai ir leukocitai. Esant rimtesnėms ligoms dažniausiai reikšmingi pokyčiai aptinkami visose trijose ląstelių linijose ir, priklausomai nuo priežasties, gali būti įvairių kombinacijų. Ypač dėmesį atkreipti reikėtų tada, kai leukogramos tyrime aptinkami nebrandžių leukocitų subtipai. Tai yra vadinamieji blastai – jaunos ir nebrandžios kamieninės ląstelės. Jų egzistavimas dažniausiai rodo, kad reikia skubiai tirti giliau, t. y. atlikti kaulų čiulpų tyrimą“, – nurodo gydytoja.
Visgi, pasak jos, net ir tuo atveju, kai pastebimi pokyčiai visose trijose kraujo ląstelių grupėse, tai tikrai ne visada rodo rimtą ligą.
„Jei šie skaičiai pakitę nežymiai, pirmiausia reikėtų stebėti, nes labai dažnai tai būna tiesiog praeinantis fenomenas, kurį lemia kitos, antrinės priežastys – lėtinės ligos ar persirgtos infekcijos“, – patikslina medikė.
Pokyčių kraujyje gali ir nesimatyti
Gydytoja atvira – kalbant apie rimtas kraujo ligas, galimas ir visai priešingas scenarijus, kai laboratoriniame kraujo tyrime nematyti jokių pokyčių, kurie bylotų apie sudėtingą ligą. Dažniausiai taip nutinka ankstyvoje limfomos stadijoje.
„Pirminėse stadijose limfoma gali nerodyti jokių pokyčių įprastiniame kraujo tyrime. Šiuo atveju onkologinę ligą išduoda kiti simptomai – padidėjusi blužnis ar padidėję limfmazgiai, svorio kritimas, karščiavimas, gausus prakaitavimas. Taip yra todėl, kad šis piktybinis kraujo vėžys pažeidžia būtent limfinę sistemą. Jei įtariama limfoma, atliekama darinio biopsija, t. y. patologai mikroskopu ištiria pažeisto audinio gabaliuką“, – tikslina gydytoja.
Ji taip pat pastebi, kad piktybinė kraujo liga nesirenka pagal amžių. Vienas iš limfomos tipų – Hodžkino limfoma – dažniausiai diagnozuojama būtent jauniems žmonėm, nuo 15 iki 35 metų.
„Vėliau šios ligos rizika vėl išauga sulaukus 60-ies metų. Visgi, nors stadija turi įtakos gydymo sudėtingumui ir trukmei, Hodžkino limfoma pasižymi gana aukštu išgydymo procentu“, – teigia A. Svirskaitė.
Kartais užtenka tik stebėjimo
Ne visi pokyčiai kraujo tyrime rodo rimtą ligą – kartais, pasak gydytojos hematologės, užtenka tik stebėjimo.
„Kraujo rodikliai gali pakisti dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, tai dažnai nutinka po įvairių persirgtų infekcijų – net ir įprasto peršalimo. Kraujas pakinta ir dėl įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, inkstų, plaučių ar uždegiminių, autoimuninių ligų. Tokiais atvejais dažnai užtenka stebėjimo ir pakartoti tyrimą po kelių savaičių ar mėnesių“, – paaiškina gydytoja.
Įdomu tai, kad stebėjimo kartais užtenka ir lėtinių piktybinių kraujo ligų atveju. Ūmi, agresyvi vėžio forma, pasak hematologės, reikalauja skubaus gydymo, tačiau kraujo vėžys gali turėti ir lėtinę eigą.
„Pavyzdžiui, lėtinės kraujo vėžio formos – limfocitinė leukemija ar smulkiųjų ląstelių limfocitinė limfoma – yra neišgydomos ir kartais net negydomos. Paprasčiausiai dėl to, kad dažnai šios ligos ilgą laiką neturi simptomų ir gydymas tokiu atveju yra labiau rizikingas nei reguliarus paciento stebėjimas. Gydoma tik tada, kai liga jau tampa simptomatinė“, – tikslina medikė.
Gydymo būdai tobulėja, metodai – keičiasi
Gydytoja atvira – bėgant laikui keičiasi ir kraujo vėžio gydymo metodai. Mažėja ne tik kai kurių gydymo būdų žala ligoniui, bet ir trumpėja paciento priežiūra pasiekus remisiją.
„Šiandien, priklausomai nuo ligos formos ir stadijos, pasiekus remisiją, paciento stebėjimas gali trukti ir tik tris metus. Praėjus šiam laikui ir rodikliams išliekant teigiamiems, toliau pacientas iš hematologo nukreipiamas šeimos gydytojo priežiūrai, nes tikimybė atsinaujinti ligai sumažėja iki minimumo“, – sako gydytoja.
Patobulėjo ir gydymas spinduline terapija, liaudiškai dažnai vadinama „švitinimu“.
„Anksčiau šis metodas reiškė daug didesnę apšvitą. Šiandien jis technologiškai stipriai patobulėjo, nes tikslingai gydoma tik pažeista kūno vieta. Taip sumažinamas neigiamas apšvitos poveikis žmogaus organizmui“, – sako gydytoja.
A. Svirskaitė taip pat priduria, kad šiandien kraujo vėžio diagnozė tikrai ne visada yra nuosprendis. Nemažai šios ligos formų yra pilnai išgydomos.
„Tai, kas pacientui gali pasirodyti baugu, hematologui gali būti normalu. Tad pamačius nukrypimus kraujo rodikliuose, nereikėtų iš karto labai nerimauti, o išgirdus rimtą diagnozę neišsigąsti, kai, pavyzdžiui, gydytojai įvardina, jog kraujo vėžys yra agresyvios formos. Tai reiškia, kad vėžinė ląstelė yra nebrandi ir dėl to ji yra jautresnė chemoterapijai, todėl daugeliu atvejų pasiekiami geri gydymo rezultatai“, – teigia gydytoja.
