Sekite 15min Google
Greičiausiai kyla klausimų, ar esate sveiki, jei turite aukštą cholesterolio kiekį. Du gydytojai paaiškino, kaip cholesterolis veikia jūsų bendrą sveikatą ir kodėl jis gali būti aukštas, kai visa kita jūsų gyvenime rodo, kad esate sveikas, rašoma „Health“.
Ar galima turėti aukštą cholesterolio kiekį ir vis tiek būti sveikiems?
Pasak medicinos gydytojos Nandini Nair, Pensilvanijos valstijos sveikatos universiteto kardiologės ir Medicinos katedros profesorės, galite turėti padidėjusį cholesterolio kiekį, nors jaučiatės sveikas.
Tai reiškia, kad jūsų kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, svoris ir fizinis pasirengimas greičiausiai yra normalūs. „Cholesterolis yra tik vienas iš širdies ir kraujagyslių sveikatos komponentų“, – sako N.Nair. – Tačiau padidėjęs MTL cholesterolis, arba blogasis cholesterolis, išlieka svarbiu rizikos veiksniu, nes laikui bėgant jis prisideda prie apnašų kaupimosi arterijose – net ir žmonėms, kurie jaučiasi gerai ir neturi jokių simptomų.“
Kas gali lemti aukštą cholesterolio lygį, jei visi kiti rodikliai yra normalūs?
Kai kuriems žmonėms aukštą cholesterolio lygį kartais lemia ne gyvenimo būdo veiksniai, o genetinės priežastys – pavyzdžiui, šeiminė hipercholesterolemija, – leidiniui „HEALTH“ sakė „OhioHealth“ neinvazinės kardiologijos specialistė, sertifikuota gydytoja Kavita Sharma.
„Šie asmenys gali turėti labai gerus gyvenimo būdo įpročius ir vis tiek turėti padidėjusį MTL cholesterolio kiekį, todėl padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – sakė K.Sharma.
Ką reiškia „sveikas“, kai cholesterolio kiekis didelis? „Sveikas“ paprastai reiškia pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų ar rizikos veiksnių nebuvimą, sakė N. Nair: „Pagalvokite apie normalų kraujospūdį, normalų cukraus kiekį kraujyje, sveiką kūno svorį, nerūkymą, reguliarų fizinį aktyvumą, žinomų širdies ar kraujagyslių ligų nebuvimą, normalią inkstų funkciją ir bendrą medžiagų apykaitos sveikatą.“
Taigi, žmogus, turintis vieną nenormalų rizikos veiksnį, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolio kiekį, gali būti laikomas sveiku, teigė N.Nair. „Gydytojai vis dažniau vertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o ne sutelkia dėmesį tik į vieną skaičių.“
Paprastai augalinės dietos, Viduržemio jūros dieta ir DASH dieta taip pat siejamos su mažesniu cholesterolio kiekiu ir geresne sveikata, teigė K.Sharma.
„Taip pat rekomenduojama vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinė mankšta 150 minučių per savaitę ir viršutinės bei apatinės kūno dalių jėgos mankštos du kartus per savaitę.“
Ar visi padidėjusio cholesterolio tipai kelia vienodą riziką?
Pasak N.Nair, ne visi padidėjusio cholesterolio tipai kelia vienodą riziką. „Rizika priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius ir šeimos istorija ir, kurie lipidai yra padidėję – MTL, trigliceridai, lipoproteinas (a) ir kt.“
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taip pat atsižvelgia į tai, koks yra cholesterolio kiekis, kiek laiko jis buvo padidėjęs ir kokie yra kiti rizikos veiksniai. „Pavyzdžiui, padidėjęs MTL cholesterolis yra labiau susijęs su aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, nes jis skatina apnašų susidarymą arterijose“, – sakė ji.
Tuo tarpu didelis DTL cholesterolio („gerojo“ cholesterolio) kiekis siejamas su kitokiu poveikiu ir tradiciškai laikomas apsauginiu veiksniu, nors vien DTL buvimas rizikos nepanaikina.
„Asmens, kurio MTL cholesterolio kiekis šiek tiek padidėjęs, bet nėra kitų rizikos veiksnių, rizikos profilis gali iš esmės skirtis nuo žmogaus, kurio MTL lygis toks pat, tačiau jis serga diabetu, hipertenzija arba rūko“, – teigė N.Nair.
Kaip gydytojai naudoja cholesterolio rodiklius vertindami bendrą asmens širdies ir kraujagyslių ligų riziką? Sveikatos priežiūros specialistas nevertina cholesterolio kiekio atskirai nuo kitų rodiklių. „Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, jūsų cholesterolio rodikliai derinami su kitais veiksniais“, – sakė N.Nair.
Pasak specialistės, į rizikos vertinimą gali būti įtraukti šie veiksniai:
- Amžius.
- Gimimo metu nustatyta lytis.
- Bendrasis cholesterolis ir DTL cholesterolis.
- Kraujospūdis.
- Diabetas.
- Rūkymas.
- Šeimos ligų istorija.
- Inkstų ligos.
- Kitos sveikatos būklės.
- Vainikinių arterijų kalcio kiekio tyrimas.
- Papildomi lipidų rodikliai.
„Šiuolaikinės rekomendacijos nurodo apskaičiuoti individualią trumpalaikę ir ilgalaikę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o cholesterolio rodiklius laikyti vienu iš veiksnių priimant sprendimus dėl gyvenimo būdo pokyčių ir galimo gydymo vaistais“, – teigė N.Nair.
Ką patartų žmogui, kurio cholesterolio kiekis didelis, tačiau visi kiti rodikliai – normos ribose? Jei atlikus kraujo tyrimą nustatomas didelis cholesterolio kiekis, nepanikuokite. Verčiau pasidomėkite, kokie turėtų būti tolesni veiksmai.
Pasak K.Sharmos, jei sergate šeimine hipercholesterolemija ir anksčiau patys sirgote arba jūsų šeimoje būta atvejų, susijusių su aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga (lėtine būkle, kai arterijų viduje kaupiasi apnašos ir jas susiaurina), pagrindinis tikslas yra sumažinti cholesterolio kiekį. Tai taip pat gali sumažinti širdies ligų riziką.
Net jei rizikos veiksnių nedaug, o MTL cholesterolio kiekis viršija normas, sveikatos priežiūros specialistas vis tiek gali rekomenduoti imtis priemonių jam sumažinti, pažymėjo K.Sharma. Apskritai didelis cholesterolio kiekis automatiškai nereiškia, kad gresia širdies smūgis ar kitos širdies problemos. Vis dėlto tai yra rizikos veiksnys, į kurį būtina atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų.
Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu apie tai, ką cholesterolio rodikliai reiškia jūsų širdies sveikatai. Jis paaiškins, kokios priemonės gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir turimus rizikos veiksnius.
