Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų. JAV kasmet jis diagnozuojamas maždaug 3,3 mln. žmonių. Vis dėlto daugelio šios ligos formų riziką galima sumažinti saugant odą nuo ultravioletinių spindulių, o anksti pastebėjus pakitimus gydymo rezultatai gali būti itin geri, rašo „Parade“.
Anksti diagnozavus melanomą, kol ji dar nėra išplitusi, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc. Ligai išplitus į limfmazgius, šis rodiklis sumažėja iki maždaug 68 proc.
Todėl svarbu ne tik saugotis saulės, bet ir žinoti, kokių odos pokyčių nereikėtų ignoruoti.
Dažniausiai pražiūrimas požymis – nauja pigmentinė dėmelė
Dermatologas prof. dr. Michael’as I.Jacobs’as sako, kad vienas dažniausiai nepastebimų ankstyvų odos vėžio požymių yra naujai atsiradusi pigmentinė dėmelė, panaši į apgamą ar strazdaną.
Žmonės dažniausiai raginami stebėti jau turimus apgamus – ar nepakito jų spalva, forma, dydis. Tačiau dėl to mažiau dėmesio gali būti skiriama visiškai naujiems odos dariniams.
Jeigu ant kūno atsirado nauja strazdaną ar apgamą primenanti dėmelė, kurios anksčiau nebuvo, specialistai pataria jos neignoruoti ir parodyti dermatologui.
Tai nebūtinai reiškia, kad darinys yra piktybinis, tačiau tik gydytojas, apžiūrėjęs jį specialiu prietaisu, gali patikimai įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Dermatologas dr. Daniel’is Glass’as primena, kad odos vėžys dažnai pasireiškia didėjančiu arba besikeičiančiu odos dariniu. Gali kisti jo forma, spalva ar paviršius.
Kartais pakitusi vieta gali kraujuoti, skaudėti, niežėti, negyti ir pasidaryti šiurkšti ar pradėti šerpetoti. Vis dar paplitęs įsitikinimas, kad pavojingas odos darinys būtinai turi būti iškilęs arba labai tamsus. Tačiau tai netiesa.
Odos vėžio pažeidimai gali būti plokšti, rausvi ar raudoni – ne tik tamsiai rudi ar juodi. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į bet kokį naują arba neįprastai besikeičiantį odos plotą.
Pasitikrinti rekomenduojama, jeigu darinys:
- atsirado naujai;
- didėja;
- pakeitė spalvą;
- tapo netaisyklingos formos;
- pasikeitė jo paviršius ar tekstūra;
- pradėjo kraujuoti, niežėti ar skaudėti.
Pagrindinis rizikos veiksnys – ultravioletiniai spinduliai
Pasak dr. M.I.Jacobs'o, vienas svarbiausių odos vėžio rizikos veiksnių yra ultravioletiniai saulės spinduliai. Riziką didina ir soliariumai bei kiti ultravioletinius spindulius skleidžiantys įdegio įrenginiai.
Specialistas rekomenduoja būnant saulėje naudoti plataus spektro apsauginį kremą, kurio SPF yra bent 50, ir vilkėti nuo saulės saugančius drabužius.
Svarbu kremu pasitepti pakankamai gausiai ir reguliariai atnaujinti jo sluoksnį, ypač išsimaudžius, suprakaitavus ar nusišluosčius rankšluosčiu.
Ultravioletiniai spinduliai paprastai būna stipriausi nuo 10 iki 14 valandos. Tuo metu, jeigu įmanoma, rekomenduojama daugiau laiko praleisti pavėsyje, dėvėti galvos apdangalą, akinius nuo saulės ir uždarus, lengvus drabužius.
Didesnį poveikį saulė gali turėti ir prie vandens, nes spinduliai atsispindi nuo jo paviršiaus. Ultravioletinė spinduliuotė taip pat intensyvesnė didesniame aukštyje, pavyzdžiui, kalnuose.
Kam reikėtų būti ypač atidiems?
Odos vėžio rizika gali būti didesnė šviesią odą turintiems žmonėms ir tiems, kurių šeimoje yra buvę šios ligos atvejų.
Atidžiau odą taip pat turėtų stebėti žmonės, kurie:
- turi daug apgamų;
- dažnai nudegdavo saulėje, ypač vaikystėje;
- daug laiko praleidžia lauke;
- lankėsi ar vis dar lankosi soliariumuose;
- anksčiau jau sirgo odos vėžiu;
- vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Didesnės rizikos žmonėms gydytojas gali rekomenduoti tikrintis dažniau. Reguliariai apžiūrint odą verta nepamiršti galvos odos, nugaros, ausų, padų, tarpupirščių ir kitų sunkiau matomų vietų.
Apžiūrėti nugarą ar galvos odą gali padėti artimas žmogus, tačiau savikontrolė nepakeičia profesionalios gydytojo apžiūros. Dermatologas gali pastebėti pakitimus kūno vietose, kurių žmogus pats nemato arba kurioms neskiria pakankamai dėmesio.
Specialistai rekomenduoja profilaktiškai pas dermatologą apsilankyti maždaug kartą per metus, o turintiems didesnę odos vėžio riziką – gydytojo nustatytu dažnumu.
