Draugija kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centru, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“ ir partneriais kvies į akciją, kurios metu gyventojai galės pasitikrinti odos darinius ir gauti profesionalią gydytojo konsultaciją, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Odos vėžio rizikos veiksniai ir melanomos prevencija
Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo apgamų patikros, kurią rekomenduojama atlikti kartą per metus.
Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), yra labai šviesi arba strazdanota, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei 50 apgamų, jeigu jums daugiau nei 50 metų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, lankotės soliariumuose, per atostogas daugiau laiko praleidžiate saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.
Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje ir kaip dažnai tikrintis?
Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų prieš veidrodį nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą, taip pat labai svarbu nepraleisti tokių sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas vietas, pavyzdžiui: galvos odą, ausis, galėtų apžiūrėti artimieji.
Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba atrodo kitaip negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs“ ir vadinami „bjauriojo ančiuko“ simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo, arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja.
Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo – dažniau ji vystosi sveikoje odoje. Ir jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.
Odos tipas, plaukų ir akių spalva turi reikšmės saulės poveikio keliamai rizikai
Daugiausiai rizikos kyla itin šviesios odos, mėlynų, žalsvų akių ir šviesių plaukų žmonėms. Tai pirmojo odos fototipo savininkai – jų oda visada nudega ir nėra linkusi įdegti. Antrojo fototipo žmonės įprastai yra šviesios odos ir melsvų akių, jie taip pat lengvai nudega. Trečiajam ir ketvirtajam fototipui būdinga tamsesnė, šviesiai ruda odos spalva, jų nudegimo rizika vidutinė. Penktąjį ir šeštąjį odos fototipus (ruda, tamsiai ruda ar net juoda odos spalva) turintys žmonės sunkiai nudega saulėje, tačiau tai nebūdinga Lietuvos populiacijai.
Ar įdegis ir sveika oda yra suderinama?
Deja, sveiko įdegio nėra. Odos pigmento patamsėjimas pabuvus UV spinduliuose yra odos pažaidos išraiška. Mūsų akys mato tik įdegį, tačiau molekuliniame lygmenyje UV spinduliuotė gali paskatinti vėžinius procesus odoje. Norint išgauti sveiką įdegį, reikėtų pasitelkti savaiminio įdegio priemones, kurios mūsų odą nudažo dirbtiniu pigmentu ir ilgainiui nusiplauna, jų pasirinkimas šiuo metu itin didelis.
Kiti dažniausi mitai apie odos vėžį
Vis dar gajūs keli pavojingi mitai apie odos vėžį ir apsaugą nuo saulės, kurie gali klaidinti visuomenę. Vienas jų – apsauginiai kremai nuo saulės gali sukelti odos vėžį. Moksliniai tyrimai rodo priešingai: būtent ultravioletiniai (UV) spinduliai yra pagrindinė odos vėžio priežastis, o apsauginiai kremai padeda sumažinti odos ląstelėms jų daromą žalą. Taip pat dažnai nepagrįstai baiminamasi kremų sudėtyje esančių medžiagų, nors šiuolaikinės priemonės prieš patekdamos į rinką yra itin griežtai tikrinamos.
Kiti paplitę mitai yra susiję su „saugiu deginimusi“ dėl vitamino D ar soliariumų nauda. Nors saulės šviesa svarbi vitamino D gamybai, ilgalaikis buvimas joje nėra saugus būdas jo gauti – dažniausiai pakanka kasdienės trumpos ekspozicijos saulėje, o prireikus rekomenduojami papildai. Taip pat klaidinga manyti, kad soliariumai padeda išvengti vėlesnio nudegimo saulėje – jie skleidžia intensyvią UV spinduliuotę, kuri pažeidžia odą ir didina odos vėžio riziką. O teiginys, kad saulės akiniai gali padidinti nudegimo riziką, neturi jokio mokslinio pagrindo – nudegimus lemia UV spinduliai, o ne akių apsauga. Labai svarbu remtis patikima informacija ir nuosekliai taikyti apsaugos nuo saulės priemones.
Būdai apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių
Daug laiko praleidžiant vandenyje reikėtų po kiekvienų maudynių pakartotinai pasitepti odą apsauginiu kremu nuo saulės, net jei gamintojas ir skelbia, kad priemonė atspari vandeniui.
UV spinduliai mus pasiekia ir apsiniukusiomis dienomis, nors debesys dalį jų sulaiko. Dėl šios priežasties apsaugos priemonės nuo saulės, tokios kaip kremai su ultravioletinių spindulių filtrais, yra reikalingos. Pasak gamintojų, apsaugą nuo saulės vertėtų pakartotinai pasitepti kas 2 valandas. Svarbu, kad apsauginis kremas saugotų tiek nuo UVA, tiek nuo UVB tipo spindulių.
Papildomai galima vadovautis UV indeksu, kurį rasite savo mobiliojo įrenginio orų programėlėje. Net apsiniaukusiomis dienomis UV indeksui esant didesniam negu 2 reikėtų naudoti apsaugą nuo saulės, tokią kaip rūbai arba apsauginis kremas.
Bet kokiu atveju gydytojai dermatovenerologai rekomenduoja saulės spindulių saugotis visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Taip sumažinsite ne tik odos vėžio išsivystymo riziką, bet ir stabdysite odos fotosenėjimą.
Melanomos sergamumo tendencija Lietuvoje
Pati pavojingiausia ir agresyviausia odos vėžio forma yra melanoma. Odos melanoma – tai piktybinis odos navikas, atsirandantis iš pigmentinių ląstelių – melanocitų. Nerimą kelia tai, kad visame pasaulyje sergamumas melanoma pastaruosius kelis dešimtmečius auga. 2022 m. visame pasaulyje buvo diagnozuota apie 330 000 naujų melanomos atvejų ir daugiau kaip 57 000 žmonių mirė nuo šios ligos.
Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų melanomos atvejų (2025 m. melanoma iš viso sirgo 3 961 asmuo, iš jų 1 011 Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų). Prie augančio sergamumo rodiklio prisidedama neatsakingai mėgaujantis saule, piktnaudžiaujant soliariumais ir nepakankamai saugojantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Įvertinus tai, kad sergamumas odos melanoma kasmet vis didėja, labai svarbi yra šios ligos prevencija ir ankstyvoji diagnostika.
Kviečia nemokamai pasitikrinti
Kasmet, minint Euromelanomos mėnesį, organizacijos siekia kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. Šių metų šūkis – „Netikėkite viskuo, ką matote internete. Ypač kai kalbama apie apsaugą nuo odos vėžio!“.
Gegužės 29 d. Vilniaus miesto gyventojai kviečiami atvykti į Lietuvos dermatovenerologų draugijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro ir „Vilnius sveikiau“ vykdomą akciją, kuri vyks Vingio parko estradoje („Vilnius sveikiau“ patalpose), ir nemokamai pasitikrinti odos darinius bei gauti profesionalią gydytojo dermatovenerologo konsultaciją.
Patikros taip pat bus vykdomos:
- Vingio parko estradoje (M. K. Čiurlionio g. 100, Vilnius);
- Sapiegos klinikoje (verslo centro BC HEROS aikštė, Lvivo g. 21, Vilnius, iš Kalvarijų g. pusės);
- VšĮ Centro poliklinikoje (Vytenio g. 59, Vilnius) – tik su išankstine registracija;
- Gedimino klinikoje (Putvinskio 12A g., Kaunas) – tik su išankstine registracija;
- VšĮ Širvintų rajono savivaldybės sveikatos centre (Vilniaus g. 85, Širvintos) – tik su išankstine registracija;
- Lazerinės dermatologijos kabinete (Vilties g. 32, Alytus) – tik su išankstine registracija.
Daugiau informacijos apie patikros procesą ir registracijas – euromelanoma.lt
