Sekite 15min Google
Nors po nesėkmingo žingsnio ar kryptelėjusios pėdos dažnas pirmiausia tikisi, kad „tiesiog pasitempė“, kartais už, atrodytų, nedidelės traumos slepiasi daug rimtesnės traumos, o netinkamas jų gydymas gali lemti ilgalaikį čiurnos nestabilumą ar netgi apriboti judėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
-
Už kurčiųjų sportininkų pergalių – ne tik treniruotės: vis svarbesnė tampa ir medicinos komanda
-
Padelis gali baigtis ir „greitosios“ iškvietimu: specialistas įvardijo didžiausią klaidą
-
Vasarą vėl pradėjote sportuoti? „Nordclinic“ ortopedas įspėja, kodėl po šaltojo sezono nereikėtų skubėti
-
Skausmas praėjo, bet problema dar neišspręsta: paaiškino, kodėl po traumų būtina reabilitacija
-
Gydytoja įspėja: kada posakis „skausmas išsivaikščios“ gali baigtis liūdnai
Apie sportines čiurnos ir pėdos traumas, jų prevenciją, diagnostiką bei šiuolaikinį gydymą laidoje „Gyvensenos paraštėse“ mokslininkė ir laidos vedėja Edita Kondrotienė kalbėjosi su „Gijos Klinikų“ gydytoju ortopedu-traumatologu Gintautu Pociumi.
Specialistas pabrėžia: šiuolaikinėje traumatologijoje keičiasi ne tik diagnostikos ir gydymo galimybės, bet ir požiūris į tai, ką reikėtų daryti iškart po traumos. Ilgą laiką įprastas poilsio, šaldymo ir imobilizacijos principas ne visais atvejais laikomas geriausiu sprendimu – esant izoliuotai raiščių traumai vis daugiau reikšmės teikiama ankstyvam saugiam judėjimui, tikslingiems pratimams ir individualiai reabilitacijai.
Rizikuoja ne tik profesionalūs sportininkai
Pasak gydytojo G.Pociaus, didesnė čiurnos ir pėdos traumų rizika būdinga sporto šakoms, kuriose gausu šuolių, staigių sustojimų bei judėjimo krypties keitimų.
„Kalbant apie mūsų nacionalinį pasididžiavimą – krepšinį, taip pat tinklinį, visose sporto šakose, kur yra daug šuolių ir galima nusileisti ant priešininko kojos neteisingai pastačius pėdą, galime patirti tokią traumą. Rizika didesnė ir futbole, kur reikia staigiai keisti judėjimo kryptį. Dabar tarp verslininkų ir kitų žmonių labai populiarus padelis, taip pat lauko tenisas, badmintonas – visos šios sporto šakos turi didesnę čiurnos ir pėdos traumų riziką“, – sako ortopedas-traumatologas.
Tačiau vien pasirinkta sporto šaka nelemia, ar žmogus patirs traumą. Reikšmės turi ir individuali anatomija bei biomechanika.
Plokštėjanti arba, priešingai, itin iškili pėda, tam tikri pėdos ir čiurnos judesių mechanikos sutrikimai gali didinti nestabilumą. Kai kuriais atvejais pėda gali kryptelėti net einant lygiu paviršiumi. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – įgimtos jungiamojo audinio savybės ir vadinamasis hiperlaksitetas, arba padidėjęs sąnarių judrumas. Tokiems žmonėms čiurnos traumos gali kartotis dažniau.
Bėgimo bateliai teniso aikštelėje – blogas pasirinkimas
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad skirtingoms sporto šakoms skirti batai kuriami ne vien dėl dizaino. Sportinės avalynės gamintojai vertina konkrečios sporto šakos judesius, dangą, pėdos biomechaniką ir batų sukibimą su paviršiumi. Todėl bėgimui skirti batai nebūtinai tinka tenisui, krepšiniui ar kitai veiklai, kurioje atliekami staigūs šoniniai judesiai.
„Atėję su bėgimo bateliais žaisti lauko teniso turėsime visai kitą sukibimą su danga“, – aiškina G. Pocius. Kaip ir krepšiniui, yra specialūs krepšinio batai. Pasak specialisto, kai kuriais atvejais pernelyg stipriai bate stabilizuojama čiurna gali net sumažinti natūralų raumenų darbą ir reakciją. Todėl vien aukštas bato aulas savaime nėra garantija, kad čiurnos traumos pavyks išvengti.
Vienas svarbiausių dalykų prieš sportą – apšilimas
Dar viena itin dažna mėgėjiškai sportuojančių žmonių klaida – nepakankamas pasiruošimas fiziniam krūviui.
Profesionaliame sporte pasiruošimas varžyboms yra savaime suprantamas, tačiau gydytojas norėtų, kad tokia kultūra persikeltų ir į mėgėjišką sportą. „Negalima iš karto iš ofiso išbėgti į aikštelę ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Dažniausiai tai baigiasi arba Achilo trauma, arba čiurnos pasukimu“, – perspėja G.Pocius.
Dažniausia trauma – čiurnos raiščių plyšimas
Viena dažniausių ne tik pėdos ir čiurnos, bet apskritai žmogaus judamojo aparato traumų yra čiurnos raiščių pažeidimas.
Tipinė situacija – pėda staigiai krypteli į vidų ir pažeidžiami išorinėje čiurnos pusėje esantys raiščiai. Gali plyšti vienas, du ar net trys raiščiai, o pažeidimas gali būti dalinis arba visiškas.
Kartu gali būti pažeidžiamos ir šeivinės sausgyslės, jos gali panirti. Vidutinio amžiaus vyrams gana aktualūs Achilo sausgyslės plyšimai. Sportuojant taip pat pasitaiko stresinių arba mechaninių padikaulių lūžių.
Tačiau yra dar viena problema, kurią, gydytojo teigimu, svarbu pastebėti laiku – kartu su raiščių trauma atsiradę čiurnos sąnario kremzlės pažeidimai.
Būtent todėl vien rentgeno nuotraukos ne visada pakanka. „Neretai kartu su raiščių trauma matome ir lydinčius kremzlės pažeidimus, kurių nereikėtų pražiūrėti. Dėl to tokiems pacientams dažnai atliekame magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą, nes jame matomi kremzlės pažeidimai“, – aiškina ortopedas-traumatologas.
„Pasitempiau raištį“ – mediciniškai ne visai tikslu
Kasdienėje kalboje po traumos dažnai sakome: „pasitempiau raiščius“. Tačiau gydytojas atkreipia dėmesį, kad raištis kaip struktūra iš esmės „nesitampo“.
Jeigu po traumos atsiranda ryški kraujosruva, skausmas būtent raiščių projekcijoje, tikėtina, kad raištis yra pažeistas – dalinai arba visiškai plyšęs.
„Jeigu žmogus jaučia didžiulį skausmą, kraujosruva didelė, net minimalus kojos pasukimas yra skausmingas, greičiausiai raištis gali būti visiškai nuplyšęs. Kitą rytą skausmas gali būti toks, kad sunku priminti koją“, – sako gydytojas.
4 žingsniai po traumos
Pirminiam čiurnos traumos įvertinimui medicinoje naudojamos vadinamosios Otavos čiurnos taisyklės, sukurtos siekiant padėti nustatyti, kuriems pacientams po traumos būtinas skubus ištyrimas dėl galimo lūžio.
Vienas paprasčiausių orientyrų – gebėjimas po traumos atsistoti ant pažeistos kojos ir nueiti bent keturis žingsnius. „Jeigu galite priminti pėdą ir nueiti bent keturis žingsnius, greičiausiai lūžio nėra“, – aiškina G.Pocius.
Vertinamas ir skausmas tam tikrose kaulinėse vietose – vidinės bei išorinės kulkšnies srityje, taip pat penktojo padikaulio ir laivakaulio projekcijoje.
Jeigu skausmas lokalizuotas ne kaulo, o minkštųjų audinių ir raiščių srityje, lūžio tikimybė mažesnė.
Po traumos – ne vien poilsis ir ledas
Ilgus metus po minkštųjų audinių traumų buvo plačiai taikoma RICE metodika – poilsis, šaldymas, kompresija ir galūnės pakėlimas.
Tačiau, pasak G. Pociaus, šiuolaikinis požiūris keičiasi ir vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai MEAT metodikai.
Jos esmė – ne pernelyg ilgai saugoti pažeistą galūnę nuo bet kokio judesio, o, įsitikinus, kad nėra lūžio ar kitos būklės, kuriai būtina imobilizacija, palaipsniui ir saugiai grąžinti judėjimą.
M – motion (judesys). Pažeista galūnė neturėtų būti be reikalo ilgai visiškai imobilizuojama.
E – exercise (pratimai). Palaipsniui atliekami specialūs pratimai, stiprinami raumenys, judama iki saugios skausmo ribos.
A – analgesia (skausmo kontrolė). Gydytojas atkreipia dėmesį, kad uždegiminė reakcija yra natūrali gijimo proceso dalis, todėl šiuolaikiniame požiūryje vengiama ją nepagrįstai stipriai slopinti.
T – treatment (gydymas). Įtraukiama kineziterapija, fizioterapinės procedūros, masažas ir kitos individualiai parenkamos priemonės.
Vis dėlto čia yra labai svarbi sąlyga: prieš pradedant aktyvesnį gydymą turi būti aišku, kokia trauma įvyko.
„Labai svarbu žinoti, kad naudodami šią metodiką pacientui nepakenksime – kad nėra lūžių ir turime tik izoliuotą raiščių traumą“, – pabrėžia gydytojas.
Vien rentgeno nuotraukos gali nepakakti
Būtent diagnostika, pasak specialisto, leidžia ne spėlioti, o pasirinkti konkrečiam pacientui tinkamiausią gydymo kelią.
Kai kuriais atvejais net po pirminės apžiūros ir rentgenogramos nėra paprasta tiksliai nustatyti visų pažeidimų, todėl pagal indikacijas pasitelkiami ir išsamesni diagnostikos metodai.
Vienas jų – ultragarsinis tyrimas. Jo privalumas tas, kad raiščius ir kitas struktūras galima vertinti dinamiškai – judesio metu stebėti, kaip keičiasi raiščio ilgis, ar jis išlaiko savo funkciją, ar yra plyšęs.
Kitas itin informatyvus metodas – magnetinio rezonanso tomografija. „Magnetinis rezonansas tokiais atvejais yra nepakeičiamas, nes parodo kelis dalykus: minkštuosius audinius – ar jie plyšę, ar ne, kaulinių struktūrų pakitimus, kaulų edemą ir, svarbiausia, kremzlės pažeidimus“, – vardija G.Pocius.
Operacijos prireikia ne kiekvienam plyšus raiščiui
Raiščio plyšimas nebūtinai reiškia operaciją. Priešingai – pirminės čiurnos raiščių traumos dažniausiai pirmiausia gydomos konservatyviai. G. Pocius aiškina, kad ūmiai traumuoti audiniai ne visada tinkami iškart operuoti ir susiūti. Be to, nemaža dalis raiščių pažeidimų tinkamai gydant sugyja savaime.
Operacinis gydymas dažniau svarstomas tuomet, kai išsivysto lėtinis čiurnos nestabilumas ir žmogus patiria pakartotinius panirimus – pavyzdžiui, daugiau nei du kartus per metus. Tokiais atvejais gali būti atliekamos stabilizuojančios operacijos. Jų metu ne tik atkuriamas ar sutvirtinamas pažeistas raištis, bet prireikus naudojamos papildomos struktūros ar specialūs implantai, padedantys atkurti reikiamą čiurnos stabilumą.
Gydomi ir profesionalūs sportininkai
Klinikų komanda dirba ir su įvairių sporto šakų profesionalais, todėl gydytojams tenka susidurti su traumomis, kai svarbus ne tik pasveikimas, bet ir galimybė grįžti į itin aukštą fizinio krūvio lygį.
„Mes dalyvaujame visose gydymo stadijose – ir konservatyvaus, ir, jeigu reikia, operacinio gydymo. Yra tikrai daug atvejų, kai pacientai grįžta į savo buvusį profesionalų fizinį aktyvumą“, – pasakoja G.Pocius.
Vienas didžiausių profesinio darbo įvertinimų gydytojui – matyti savo pacientą po sudėtingo gydymo vėl rungtyniaujantį aukščiausiu lygiu.
„Visada malonu, kai sėdi pilnoje arenoje ir matai savo pacientą po atliktos čiurnos stabilizacijos operacijos, grįžusį ne į bet kokį, o į aukščiausią tos sporto šakos profesionalumo lygį. Tai suteikia labai daug motyvacijos toliau dirbti“, – sako gydytojas.
Svarbu suprasti, kad tik tiksliai diagnozuota, tinkamai gydyta trauma bei tinkamai parinkta reabilitacija yra sėkmingas traumos gydymo rezultatas. Netinkamai diagnozuota, gydyta trauma, netiksliai parinkta reabilitacija gali apriboti galimybes ne tik judėti, bet ir iš viso grįžti į sportą ar įprastą gyvenimą, apriboti mobilumą.
