Birželis – vyrų psichikos sveikatos mėnuo – primena, jog fizinės ir emocinės sveikatos ryšys itin glaudus. Prostatos sveikata – viena temų, apie kurias vyrai kalba retai, nors jos problemos turi didelį tiek fizinį, tiek psichologinį poveikį.
Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2000 naujų prostatos vėžio atvejų (tai – dažniausiai vyrams diagnozuojama onkologinė liga Lietuvoje). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad prostatos vėžys yra antra dažniausia vyrų vėžio forma pasaulyje. Nepaisant to, didžioji dalis vyrų tikrinasi tik tada, kai pasireiškia simptomai, o tai dažnai reiškia ir pavėluotą diagnozę.
Kada tikrintis dėl prostatos?
Česlovas Andreika, gydytojas urologas, pasakoja, kad prostatos vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl būtina tirtis profilaktiškai. „Rekomenduojame pradėti tikrintis nuo 50 metų, o jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų – jau nuo 45 metų“, – sako Č. Andreika, rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Vėlesnėse ligos stadijose pasireiškia dažnas ar apsunkintas šlapinimasis, naktinis kėlimasis, kartais – kraujas spermoje. Tačiau šie simptomai gali rodyti ir gerybinę prostatos hiperplaziją, todėl svarbu išsitirti, kad būtų galima atskirti diagnozes.
Pasak gydytojo, vyrai vis dar bijo biopsijos, tačiau baimės – nepagrįstos. „Šiandien dauguma biopsijų atliekamos su nejautra – pacientai miega, nieko nejaučia. Tą pačią dieną grįžta namo“, – ramina specialistas.
Nors gali pasitaikyti komplikacijų, tokių kaip temperatūra ar prostatitas, jos yra retos ir gydomos.
Ką reiškia gyventi po diagnozės?
Pašalinus prostatą, vyrams būtina nuolatinė stebėsena – pirmus metus PSA tyrimai atliekami kas 3 mėnesius. Be to, dažnos komplikacijos – laikinas šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimai.
„Didžiajai daliai vyrų šlapimo nelaikymas per 6 mėnesius praeina. Jei išsaugomi nervai – erekcija taip pat išlieka. O jei ne – taikomas gydymas: vaistai, injekcijos ar dedami implantai. Bet kuriuo atveju scenarijus geresnis nei pernelyg uždelstas gydymas“, – pasakoja Č. Andreika.
Erekcija – vis dar tabu
Žinoma, pas urologą apsilankyti vertėtų ne tik profilaktiškai pasitikrinti, ar įtariant prostatos vėžį. Nemaloni, tačiau būtina spręsti problema, anot gydytojo yra ir erekcijos sutrikimai.
Kodėl vyrai vengia kalbėti apie erekcijos sutrikimus? „Daugeliui gėda. Jaučiasi beverčiai, nurašo save po 60 metų. Bet kai paaiškini, kad tai gydoma – jie pakeičia požiūrį“, – sako urologas.
Anot jo, vis dažniau dėl tokių problemų kreipiasi jauni (ir dvidešimtmečiai, ir trisdešimtmečiai) vyrai – dažnai erekcija jiems sutrinka dėl psichologinių priežasčių. „Pakanka pokalbio su partneriu ar psichologu – ir vaistų neprireikia. Bet reikia vis tiek įvertinti – kartais pasitaiko ir fiziologinių priežasčių, tokių kaip hipogonadizmas ar testosterono trūkumas“, – paaiškina gydytojas.
Erekcijos gydymas nėra pavojingas, išskyrus tuos atvejus, kai pacientas serga širdies ar kraujagyslių ligomis. Tuomet reikia atsargumo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas, kraujospūdžio pokyčiai. Tačiau gydytojai kardiologai sako – urologai yra jų draugai, nes erekcijos sutrikimai gali būti pirmas širdies ligų ženklas.
Kai geriamieji vaistai nepadeda, taikomi kiti metodai: injekcijos į varpos akytkūnį, vakuuminės pompos, o retais atvejais – implantai. „Pacientai patys išmoksta susileisti vaistus – tai sėkmingai padeda atkurti seksualinį gyvenimą“, – sako urologas.
Nevaisingumą galima išspręsti
Nevaisingumas – kita didelė sveikatos problema, kuri paliečia vyrus. Pasak gydytojo, vis daugiau porų kreipiasi pagalbos dėl ilgai nesulaukto nėštumo, o maždaug pusėje atvejų priežastys slypi būtent vyro organizme.
„Vienas dažniausių vyrų nevaisingumo veiksnių – varikocelė, arba sėklidžių venų išsiplėtimas. Tai diagnozuojame tyrimo metu ir, jei reikia, atliekame operaciją“, – sako gydytojas.
Anot jo, vyro vaisingumui įtakos gali turėti ir persirgtos infekcijos, lytiniu keliu plintančios ligos, hormonų disbalansas ar netgi ilgalaikis stresas. Kartais užtenka pakeisti gyvenimo būdą ar atlikti paprastą gydymą, tačiau visų pirma reikia išdrįsti pasitikrinti.
Gydytojas pastebi, kad nevaisingumas vyrams dažnai sukelia sunkių emocinių išgyvenimų. „Vyrai jaučiasi nesėkmingi, kalti dėl partnerės nusivylimo, užsisklendžia, vengia kreiptis į specialistus“, – sako Č. Andreika.
Tačiau ištyrimas – pirmas žingsnis į sprendimą. Urologai gali padėti ne tik diagnozuoti problemą, bet ir ją išspręsti, ar bent jau nukreipti tolesniam gydymui.
„Rūpintis savo sveikata – tai ne silpnumo, o atsakomybės ženklas. Prostatos ligos, erekcijos sutrikimai ar nevaisingumas – ne bausmė, o gyvenimo dalis, kurią galima suvaldyti. Linkėčiau vyrams suprasti – kuo anksčiau kreipiesi, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų. Ir gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia gydytojas.
