Hemorojus – tai tiesiosios žarnos ar išangės srityje išsiplėtusios kraujagyslės (veniniai mazgai), kurios gali sukelti įvairių simptomų: nuo lengvo niežėjimo ar deginimo pojūčio iki kraujavimo, skausmo ar patinimo.
Ši būklė gali būti vidinė, kai mazgai susidaro tiesiosios žarnos viduje, arba išorinė, kai jie matomi ar jaučiami aplink išangę. Dažnai liga prasideda nepastebimai arba lydima ignoruojamų simptomų – šiek tiek nepatogumo po tuštinimosi, nedidelis kraujo pėdsakas ant tualetinio popieriaus, perštėjimas. Tačiau numojus ranka šie simptomai gali stiprėti, o būklė ilgainiui progresuoti.
Kodėl atsiranda hemorojus?
Priežasčių yra daug, tačiau dažniausiai hemorojų lemia keli veiksniai kartu. Keletas dažniausiai pasitaikančių gali būti:
Sėdimas gyvenimo būdas. Šiandieninėje visuomenėje daug žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami – prie kompiuterio, automobilio vairo ar pan. Ilgai sėdint, ypač ant kietų paviršių, kraujas sunkiau cirkuliuoja tiesiosios žarnos srityje, o venos išsiplečia. Nenuostabu, kad hemorojus dažnai diagnozuojamas biuro darbuotojams, vairuotojams ar net studentams.
Vidurių užkietėjimas ir mitybos klaidos. Netinkama mityba – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vystosi hemorojus. Kai racione trūksta skaidulų (daržovių, vaisių, grūdų) ir vandens, išmatos tampa kietos, o tuštinimasis – skausmingas. Stanginimasis tuo metu smarkiai padidina slėgį tiesiosios žarnos venose, todėl jos ilgainiui išsiplečia ir ima kraujuoti. Kita klaida – per didelis aštraus maisto, alkoholio ar kavos vartojimas. Šie produktai dirgina gleivinę, sukelia uždegimą ir apsunkina gijimą.
Nėštumas ir gimdymas. Moterys dažnai susiduria su hemorojumi nėštumo metu ar netrukus po gimdymo. Augantis vaisius ir gimda didina spaudimą dubens srityje, o hormoniniai pokyčiai silpnina kraujagyslių sieneles. Be to, gimdymo metu patiriamas didelis fizinis krūvis taip pat gali išprovokuoti venų išsiplėtimą.
Per didelis fizinis krūvis arba svorių kilnojimas. Nors fizinis aktyvumas apskritai naudingas, per intensyvūs krūviai – ypač susiję su svorių kilnojimu – gali turėti priešingą efektą. Didelis spaudimas pilvo ertmėje trukdo veniniam kraujui nutekėti iš tiesiosios žarnos, todėl venos ima plėstis.
Nutukimas ir netaisyklinga laikysena. Papildomi kilogramai reiškia papildomą spaudimą vidaus organams. Antsvoris, ypač pilvo srityje, blogina kraujo apytaką ir silpnina venų sieneles. Netaisyklinga laikysena ar stuburo problemos dar labiau pablogina situaciją, nes gali būti pažeidžiama kraujotaka dubens srityje.
Paveldimumas ir jungiamojo audinio silpnumas. Kai kurie žmonės tiesiog paveldi silpnesnes venų sieneles ar jungiamąjį audinį. Tokiu atveju hemorojus gali pasireikšti net ir laikantis sveiko gyvenimo būdo – tiesiog dėl genetinio polinkio.
Amžius ir gyvenimo tempas. Su amžiumi audiniai praranda elastingumą, todėl kraujagyslės tampa mažiau atsparios spaudimui. Prie to prisideda ir lėtinis stresas, miego trūkumas, nereguliarus maitinimasis – viskas, kas trikdo natūralią virškinimo sistemos veiklą.
Kaip gydomas hemorojus?
Priklausomai nuo ligos stadijos, taikomi įvairūs gydymo metodai. Pirmas žingsnis – gyvenimo būdo pokyčiai: daugiau skaidulų, vandens, fizinio aktyvumo, mažiau sėdėjimo ir stanginimosi tualete.
Jeigu jau pajutote anksčiau išvardintus simptomus, gali padėti įvairūs preparatai – žvakutės, tepalai, kremai ar tabletės, mažinančios uždegimą, skausmą, kraujavimą. Dažnai šių priemonių pakanka būklei pagerinti ar net suvaldyti.
Vis dėlto, jeigu šiame etape nepastebėjote pagerėjimo, gali tekti atlikti minimaliai invazinę procedūrą – hemorojinių mazgų ligavimą (užveržimą) guminiais žiedais; infraraudonųjų spindulių koaguliaciją ar skleroterapiją. Tai greitos, neskausmingos ir dažniausiai be hospitalizacijos atliekamos procedūros.
Paskutinė opcija, kurią įvertinęs būklę gali paskirti gydytojas – chirurginis gydymas. Jis taikomas tik sudėtingesniais atvejais, kai kiti metodai nepadeda.
Nepamirškite, kad hemorojus linkęs atsinaujinti, todėl svarbu keisti įpročius: vartoti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių produktų, gerti pakankamai vandens, vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo. Reguliariai mankštintis, ypač stiprinant dubens dugno raumenis. Neskubėti tuštinantis ir nepertempti raumenų. Vengti per aštraus maisto ir alkoholio, kurie dirgina gleivinę.
Gydytojai ragina: nesigėdykite kreiptis
Hemorojus – dažnas, bet valdomas sveikatos sutrikimas. Kuo anksčiau jis diagnozuojamas, tuo lengviau jį suvaldyti ir išvengti operacijos. Pasak gydytojų proktologų, vienas didžiausių iššūkių – žmonių nenoras apie tai kalbėti. Daugelis pacientų delsia metų metus, kol simptomai tampa itin sunkūs. Tačiau specialistai ramina: proktologai su šia problema susiduria kasdien, o vizitas pas juos – toks pat įprastas, kaip pas kardiologą ar dermatologą.
Proktologai pabrėžia, kad per savo praktiką kasdien mato dešimtis pacientų su tokia pačia problema, tad tai jiems – visiškai įprasta situacija. „Žmonės vis dar bijo ar drovisi kreiptis pagalbos, tačiau iš tiesų hemorojus – labai dažna ir gerai žinoma būklė. Kuo anksčiau žmogus ateina, tuo paprastesnis būna gydymas“, – teigia gydytojai.
Rūpintis sveikata – tai brandos ir pagarbos sau ženklas. Hemorojus – ne gėda, o tik kūno siunčiama žinutė, kad jam reikia šiek tiek pagalbos.
