Anot BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, pernelyg aukšti reikalavimai sau gali lemti ne didesnę motyvaciją, o priešingai – nuovargį ir nusivylimą, kai nepavyksta laikytis išsikelto plano.
„Svarbiausia yra tęsti tai, ką pradėjome, nors ir su trumpais stabtelėjimais, nes vienas nukrypimas negali pakeisti visos kelionės rezultato“, – tikina vaistininkė.
Maži pokyčiai – didelė nauda sveikatai
Sveikesnis gyvenimas nebūtinai prasideda nuo didelių pažadų ar kardinalių pokyčių. Kartais didžiausią reikšmę turi paprasti kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui tampa įpročiais.
„Maži pokyčiai yra itin didelė, iš pradžių dažniausiai dar nesuprantama ir neapčiuopiama nauda, nes kiekvienas teigiamas stimulas priverčia kūną reaguoti nepriklausomai nuo bendro chaoso gyvenime“, – teigia vaistininkė D.Zalagaitytė.
Pasak jos, net ir trumpas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Pavyzdžiui, kasdien 15–30 minučių pasivaikščiojus ar pasivažinėjus dviračiu gali pagerėti nuotaika, miego kokybė, didėti atsparumas stresui, taip pat gerėti širdies bei kraujagyslių sistemos ir virškinimo organų veikla.
Geriau reguliarumas nei trumpalaikis entuziazmas
Pradėję sportuoti žmonės neretai nori greitų rezultatų, todėl iš karto pasirenka intensyvų treniruočių planą. Tačiau toks tempas ne visada tampa ilgalaikiu įpročiu.
Reguliarus, nors ir trumpesnis judėjimas dažnai yra vertingesnis už labai ambicingą planą.
„Pirmosios treniruotės, žinoma, yra psichologiškai ir fiziškai sunkiausios, tačiau jas palengvinti galėtų lėtesnis tempas. Pavyzdžiui, ne 4 ar 5 treniruočių įtraukimas, o 1 ar 2“, – sako vaistininkė.
Jos manymu, reguliarus, nors ir trumpesnis judėjimas dažnai yra vertingesnis už labai ambicingą planą, kurio žmogus laikosi tik kelias savaites. Sveikatai svarbu ne vienkartinis pastangų proveržis, o gebėjimas išlaikyti įprotį kasdienybėje.
Viena prastesnė diena nesugadina progreso
Siekdami gyventi sveikiau, daugelis žmonių susiduria ir su perfekcionizmu – noru viską atlikti nepriekaištingai. Tačiau būtent toks požiūris gali tapti viena didžiausių kliūčių.
„Perfekcionizmas neretai gali tapti nesėkme, nes kiekvienas nukrypimas nuo išsikeltų tikslų atrodo kaip nuodėmė, kuri verčia save kaltinti ir galiausiai viską mesti, nes pirminis planas buvo kitoks“, – pabrėžia D.Zalagaitytė.
Perfekcionizmas neretai gali tapti nesėkme.
Vaistininkė primena, kad sveikatos pokyčiai yra ilgalaikis procesas, todėl patingėjimas kartą nueiti į sporto salę ar gardaus deserto suvalgymas neturėtų tapti priežastimi viską mesti į šalį.
„Praleista treniruotė ar savaitgalį suvalgyta pica staiga negali pakeisti ilgo darbo rezultatų, kaip ir viena lėkštė salotų negali sumažinti svorio ar pakeisti raumenų tonuso“, – kalba specialistė.
Sveikas režimas neturi kelti streso
Vaistininkė akcentuoja – rūpinimasis sveikata turėtų padėti jaustis geriau, o ne tapti dar vienu streso šaltiniu. Per griežtas režimas kaip tik gali numušti motyvaciją ir trukdyti pasiekti norimų rezultatų.
„Nuolat skubėdami prieš artėjančią treniruotę, atsisakydami susitikti su draugais, mažiau laiko skirdami miegui, kaltindami save, kad suvalgėme saldumynų, patiriame nuolatinį stresą, kuris sukelia nuovargį, nuotaikų kaitą ar motyvacijos praradimą“, – sako BENU vaistininkė.
Tikrai nereikia iš karto planuoti ilgų treniruočių ar visiškai pakeisti savo kasdienybės.
Norint, kad sveikesni įpročiai išliktų ilgiau nei kelias savaites, svarbu pradėti nuo to, ką žmogus iš tiesų gali įgyvendinti. Tikrai nereikia iš karto planuoti ilgų treniruočių ar visiškai pakeisti savo kasdienybės.
„Pavyzdžiui, nebūtina prisižadėti sau bėgti 3 kartus per savaitę – galima pradėti ir nuo 10 minučių trukmės rytinio pasivaikščiojimo, kuris ilgainiui pavirs bėgimu“, – pataria D.Zalagaitytė.
Pasak jos, pagrindiniai sveikatos pamatai išlieka tie patys – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kad sveikesnis gyvenimo būdas nėra tobulas planas be klaidų.
Nori jaustis šią vasarą geriau? Prisijunk prie Sveikatos iššūkio! Daugiau informacijos ir sąlygos ČIA.
