„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Irina Arechvo pastebi, kad žmonės linkę galvos svaigimą nurašyti stresui, mažam kraujospūdžiui ar amžiui, tačiau už šio pojūčio gali slypėti ne tik vidinės ausies problemos, bet ir rimti neurologiniai sutrikimai.
Dažniausiai priežastis slypi ne smegenyse, o vidinėje ausyje
Kaip pastebi I.Arechvo, galvos svaigimas nėra liga, o simptomas, kurį gali sukelti įvairūs organizmo sutrikimai. Nors daugelis pirmiausia galvoja apie kraujotakos sutrikimus smegenyse, dažniausiai svaigimo kilmė yra susijusi su pusiausvyros organu, esančiu vidinėje ausyje. Svarbiausia užduotis gydytojui ir pacientui – atskirti tikrąjį svaigimą (vertigo) nuo bendro silpnumo ar „svaigulio“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jeigu svaigimas atsiranda keičiant galvos ar kūno padėtį, pavyzdžiui, verčiantis lovoje ar lenkiantis, dažniausiai tai gerybinis paroksizminis svaigimas. Jį sukelia smulkūs vidinės ausies kalcio kristalai, kurie dėl amžiaus, traumų ar persirgtų infekcijų pasislenka ir dirgina pusiausvyros receptorius. Nors ši būklė gali pasirodyti nemaloni, ji dažniausiai sėkmingai gydoma specialiais gydytojo atliekamais manevrais, kurių metu, tam tikrais galvos judesiais, kristalai sugrąžinami į jiems įprastą vietą“, – aiškina I.Arechvo.
Anot specialistės, tikrasis svaigimas, vadinamas vertigo, pasižymi aiškiu judėjimo iliuzijos pojūčiu, kai pacientui atrodo, jog jis pats sukasi arba aplinka sukasi aplink jį. „Šią būseną dažnai lydi vegetaciniai simptomai: stiprus pykinimas, vėmimas, išpylęs šaltas prakaitas, o kartais ir staigus klausos suprastėjimas ar varginantis spengimas ausyse. Visi šie ženklai rodo, kad pusiausvyros sistema patiria didžiulį krūvį, kurio nereikėtų ignoruoti“, – sako I.Arechvo.
Delsimas gali būti itin žalingas
Gydytoja teigia, kad tam tikrais atvejais galvos svaigimas gali būti ir rimtesnių būklių požymis, todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius signalus. Ilgai kenčiant svaigimą, žmogaus elgsena nepastebimai pasikeičia – smegenys pradeda „taupyti“ judesius, siekdamos išvengti diskomforto. Tai veda prie uždaro rato, iš kurio ištrūkti tampa vis sunkiau.
„Žmogus nustoja sukioti galvą, vaikšto įsitempęs, vengia staigių judesių. Tai neišvengiamai veda prie antrinių problemų: nuolatinės sprando raumenų įtampos, lėtinio pusiausvyros sutrikimo ir net nerimo sutrikimų. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau nustatoma tikroji priežastis, tuo greičiau smegenys sugeba kompensuoti pusiausvyros sutrikimą. Tačiau jei svaigimą lydi dvejinimasis akyse, kalbos bei rijimo sutrikimas, veido nutirpimas ar staigus koordinacijos praradimas, pagalbos reikia kreiptis nedelsiant, nes tai gali būti pirmieji insulto požymiai“, – sako I.Arechvo.
Ji priduria, kad galvos svaigimą kai kuriais atvejais gali sukelti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip vestibulinė migrena, išsėtinė sklerozė ar galvos smegenų kamieno pažeidimai, todėl svarbu juos laiku atpažinti.
Efektyvus gydymas prasideda nuo tikslios diagnostikos
Anot gydytojos, sėkmingas gydymas prasideda nuo išsamaus ištyrimo ir tikslios priežasties nustatymo: „Galvos svaigimo priežastys gali būti labai įvairios: nuo gerybinių vidinės ausies sutrikimų iki sudėtingesnių neurologinių ar net kardiologinių problemų. Todėl diagnostika turi būti nuosekli ir tiksli. Vertinama vestibulinės sistemos funkcija, atliekami specializuoti pusiausvyros tyrimai, klausos testai, o prireikus pacientas nukreipiamas ir kitų sričių specialistų konsultacijoms“, – teigia I.Arechvo.
„Šiandien, pasitelkus pažangius diagnostikos metodus ir modernias reabilitacijos priemones, daugeliu atvejų galvos svaigimą galima sėkmingai suvaldyti ar net visiškai pašalinti. Svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus“, – aiškina gydytoja.
