Žmonės nuo seno sustoja pasigrožėti tekančia ar besileidžiančia saule. Vienus žavi ryškiai oranžinis dangus, kitus – rausvi debesys ar šviesa, pamažu tirpstanti horizonte.
Atsiranda vis daugiau duomenų, kad saulėlydžio stebėjimas naudingas emocinei savijautai ir net tarpusavio santykiams. Be to, natūralios šviesos kaita nuo ryto iki vakaro padeda reguliuoti vidinį organizmo laikrodį.
Padeda ištrūkti iš nerimastingų minčių
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl saulėlydis gali paveikti savijautą, yra jo sukeliama nuostaba. Tai emocija, kurią patiriame išvydę kažką didingo, sunkiai aprėpiamo ar neįprastai gražaus.
Nuostabą gali sukelti meno kūrinys, muzika, išskirtinis žmogaus pasiekimas, tačiau dažniausiai žmonės ją patiria būtent gamtoje – žvelgdami į kalnus, vandenyną, žvaigždėtą dangų, saulėtekį ar saulėlydį.
JAV Arizonos valstybinio universiteto socialinės psichologijos profesorė Michelle’ė Shiota aiškina, kad tokiais momentais žmogus dažnai pasijunta mažas didžiulio pasaulio kontekste. Dėl to kasdieniai rūpesčiai bent trumpam gali pasirodyti nebe tokie reikšmingi.
Kai žmogaus dėmesys nuolat nukreiptas į save ir savo problemas, lengva įsisukti į nerimo ar negatyvių minčių ratą. Dėmesį prikaustantis saulėlydis gali šį ratą nutraukti ir sugrąžinti žmogų į dabarties akimirką.
Kitaip tariant, užuot dar kartą mintyse peržvelgus nemalonų pokalbį ar būsimos dienos rūpesčius, tenka stebėti, kaip keičiasi šviesa, spalvos ir dangus.
Vieni stipriausių nuostabos šaltinių
2023 metais paskelbtame tyrime daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių vertino skirtingų gamtos vaizdų sukeliamas emocijas. Paaiškėjo, kad saulėtekiai ir saulėlydžiai ypač stipriai siejami su grožio ir nuostabos pojūčiu.
Toronto universiteto psichologijos tyrėja Jennifer Stellar atkreipia dėmesį, kad saulėlydis išsiskiria savo mastu, spalvomis ir trumpalaikiškumu. Dangus kasdien atrodo vis kitaip, o ryškiausias reginys trunka gana trumpai, todėl natūraliai prikausto dėmesį.
Svarbu ir tai, kad šis gamtos reiškinys daugeliui žmonių yra lengvai pasiekiamas. Norint jį pamatyti nereikia vykti į tolimus kraštus ar kopti į kalnus – kartais pakanka išeiti į balkoną, kiemą ar net kelioms minutėms pakelti akis nuo telefono.
Gali pagerinti dėmesį ir atmintį
Nuostabą sukeliantys reginiai gali turėti įtakos ne tik nuotaikai, bet ir tam, kaip apdorojame informaciją.
Vieno eksperimento metu dalyviai žiūrėjo skirtingus filmus, o vėliau turėjo išklausyti pasakojimą ir prisiminti jo detales. Žmonės, prieš tai matę stiprią nuostabą sukėlusį mokslinį filmą, informaciją prisiminė tiksliau.
Mokslininkai dar negali tiksliai pasakyti, kokie procesai lemia tokį poveikį. Vienas iš galimų paaiškinimų – nuostabą sukeliantis vaizdas visiškai patraukia dėmesį ir bent trumpam sumažina blaškymąsi.
Tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui, kurio dėmesį nuolat dalijasi telefono pranešimai, naujienos, elektroniniai laiškai ir socialiniai tinklai.
Vis dėlto vien saulėlydžio stebėjimo nereikėtų laikyti priemone, galinčia išgydyti atminties sutrikimus, nerimą ar depresiją. Tai veikiau paprastas kasdienis įprotis, kuris gali papildyti kitus emocinės sveikatos stiprinimo būdus.
Kito tyrimo metu vyresnio amžiaus žmonių buvo paprašyta kartą per savaitę trumpai pasivaikščioti ir sąmoningai ieškoti nuostabą sukeliančių dalykų. Tai galėjo būti rudeniškų lapų spalvos, šviesos atspindžiai ar vaiko veide pasirodęs susižavėjimas.
Po aštuonių savaičių šios grupės dalyviai savo patirtis aprašė išsamiau ir daugiau dėmesio skyrė aplinkai negu kontrolinės grupės žmonės, kuriems nebuvo duota užduotis ieškoti nuostabos.
Dalyviai taip pat fotografavosi asmenukėse. Tyrėjai pastebėjo, kad nuostabos ieškojusių žmonių šypsenos ilgainiui tapo platesnės, o nuotraukose jie palikdavo daugiau vietos aplinkai ir gamtos vaizdams.
Todėl pasivaikščiojimas gamtoje saulėlydžio metu gali suteikti dvigubą naudą: fizinį aktyvumą, buvimą gryname ore ir galimybę patirti stipresnį ryšį su aplinka.
Skatina daugiau dėmesio skirti kitiems
Nuostabos jausmas keičia ne tik tai, kaip žmogus vertina savo problemas. Kai kuriuose tyrimuose jis buvo siejamas su didesniu noru padėti kitiems ir prosocialesniu elgesiu.
Vieno eksperimento dalyviai žvelgė į aukštus eukaliptus arba į paprastą pastatą. Vėliau tyrėjas tyčia išmetė rašiklius. Žmonės, prieš tai stebėję didžiulius medžius ir patyrę didesnę nuostabą, dažniau padėjo juos surinkti.
Manoma, kad didingų reiškinių akivaizdoje sumažėja pernelyg stiprus susitelkimas į save. Žmogus labiau pajunta ryšį su kitais ir aplinkiniu pasauliu, todėl gali tapti atidesnis bei užjaučiantis.
J.Stellar vadovautame tyrime, kuriame dalyvavo apie 200 žmonių, dažniau tokias teigiamas emocijas kaip džiaugsmas ir nuostaba patyrę asmenys turėjo mažesnį kai kurių uždegimą rodančių citokinų kiekį.
Saulėlydžio šviesa padeda reguliuoti mūsų miego ir budrumo ritmą.
Padidėjęs uždegiminių žymenų lygis gali būti siejamas su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tačiau mokslininkai kol kas negali teigti, kad būtent nuostabos jausmas tiesiogiai sumažina uždegimą ar apsaugo nuo ligų.
Galimas paaiškinimas – tokios emocijos mažina stresą ir stiprina socialinio ryšio pojūtį, o tai savo ruožtu gali būti susiję su organizmo reakcijomis. Vis dėlto šiai sąsajai patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Saulėlydžio stebėjimas gali būti naudingas ir dėl natūralios šviesos poveikio cirkadiniam ritmui – vidiniam organizmo laikrodžiui, reguliuojančiam miego ir budrumo ciklą.
Didžiausią įtaką šiam laikrodžiui daro rytinė dienos šviesa. Ji padeda organizmui suprasti, kad prasidėjo diena, ir nustato laiką, kada vakare turėtų didėti miegui svarbaus hormono melatonino kiekis.
Tačiau ir palaipsniui silpstanti vakaro šviesa yra svarbus signalas. Sutemos organizmui praneša, kad aktyvioji dienos dalis baigiasi ir metas ruoštis poilsiui.
Niujorko Icahno medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno profesorė Mariana Figueiro pabrėžia, kad cirkadinio ritmo sutrikimai siejami su prastesniu miegu, nerimu ir depresijos rizika.
Vakare ilgai naudojami ryškūs ekranai bei dirbtinis apšvietimas gali slopinti natūralius tamsos signalus ir atitolinti pasirengimą miegui. Todėl trumpas pasivaikščiojimas lauke temstant gali padėti aiškiau pajusti perėjimą iš dienos į vakarą.
Gali tapti paprastu vakaro ritualu
Mokslininkai yra iškėlę mintį, kad žmogaus organizmas prisitaikęs matyti ir saulėtekį, ir saulėlydį – tarsi natūralius dienos pradžios ir pabaigos ženklus.
Žinoma, ne kiekvieno gyvenimo ritmas leidžia kasdien stebėti abu. Tačiau net keliolika minučių prie lango, balkone, kieme ar parke gali tapti naudingu ritualu.
