Sekite 15min Google
Du senėjimo procesai vyksta vienu metu
Odos senėjimas skirstomas į vidinį ir išorinį. Vidinis, arba chronologinis, senėjimas yra neišvengiamas – jį lemia laikas, genetika, hormonų pokyčiai ir natūraliai lėtėjantys odos atsinaujinimo procesai. Su amžiumi oda plonėja, prasčiau sulaiko drėgmę, mažėja kolageno ir elastino, todėl ji tampa sausesnė, nebe tokia stangri, atsiranda smulkių raukšlių.
Tačiau kartu vyksta ir išorinis senėjimas, kurį spartina aplinka bei gyvenimo būdas. Tarp svarbiausių odos senėjimo rizikos veiksnių įvardijama saulės poveikis, rūkymas, oro tarša ir mityba. Vadinasi, panašaus amžiaus žmonių oda gali atrodyti labai skirtingai ne vien dėl paveldimumo – svarbu ir tai, kokį poveikį ji patyrė per kelis dešimtmečius.
Didžiausias kaltininkas – ne metų skaičius
Vienas svarbiausių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių yra ultravioletinė spinduliuotė. Ilgalaikis jos poveikis vadinamas fotosenėjimu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad prie šio proceso prisideda tiek UVA, tiek UVB spinduliai: oda palaipsniui praranda elastingumą, ryškėja raukšlės, suglebimas ir pigmentacijos netolygumai.
Žala kaupiasi pamažu, todėl jos pasekmės nebūtinai pastebimos iškart po vasaros ar atostogų saulėje. Be to, UVA spinduliai prasiskverbia pro debesis ir langų stiklą, tad oda jų gauna ne tik kaitinantis paplūdimyje. Soliariumai taip pat nėra saugesnė alternatyva – juose naudojama ultravioletinė spinduliuotė prisideda ne tik prie ankstyvo senėjimo, bet ir didina odos vėžio riziką.
Įdegis neretai vis dar laikomas sveikos išvaizdos ženklu, tačiau medicininiu požiūriu tai yra odos atsakas į ultravioletinių spindulių sukeltą pažeidimą. Todėl kasdienė apsauga nuo saulės reikalinga ne vien siekiant ilgiau išsaugoti lygesnę odą. Tai pirmiausia yra sveikatos apsaugos priemonė.
Rūkymas, tarša ir kasdieniai įpročiai
Rūkymas – dar vienas gerai ištirtas išorinio senėjimo veiksnys. Tabako dūmai skatina oksidacinį stresą, blogina odos aprūpinimą deguonimi ir yra siejami su spartesniu kolageno irimu. Ilgainiui oda gali prarasti skaistumą, tapti sausesnė, papilkėjusi, o raukšlės – gilesnės. Saulės ir rūkymo poveikis gali sustiprinti vienas kitą.
Oro tarša taip pat siejama su pigmentinėmis dėmėmis ir raukšlių formavimusi, nors individualus poveikis priklauso nuo gyvenamosios vietos, darbo aplinkos ir kitų aplinkybių. Oda nuolat kontaktuoja su aplinka, todėl vakare svarbu švelniai pašalinti nešvarumus, tačiau pernelyg intensyvus prausimas ar dažnas šveitimas nėra geresnė išeitis – pažeidus apsauginį barjerą, oda gali dar labiau sausėti ir jautrėti.
Miego stoka, ilgalaikis stresas, nevisavertė mityba ar dažnas alkoholio vartojimas taip pat gali atsispindėti veide: oda atrodo papilkėjusi, išsausėjusi, labiau išryškėja paakių sritis. Vis dėlto nederėtų kiekvienos raukšlės aiškinti vien konkrečiu produktu ar įpročiu. Odos būklę paprastai lemia kelių veiksnių visuma ir jų poveikis bėgant metams.
Brangiausia priemonė nebūtinai svarbiausia
Sudėtinga odos priežiūros rutina nėra būtina. Jos pagrindą gali sudaryti švelnus prausiklis, odos poreikius atitinkantis drėkinamasis kremas ir plataus spektro apsauga nuo saulės. Svarbu pasirinkti priemones pagal odos tipą bei būklę ir nenaudoti daug stipriai veikiančių produktų vienu metu.
Aktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, retinoidai, vitamino C preparatai ar rūgštys, gali būti naudingos sprendžiant tam tikras problemas, tačiau jos nėra vienodai tinkamos visiems. Netinkamai derinamos ar per dažnai naudojamos jos gali sudirginti odą. Nuolatinis paraudimas, perštėjimas ir pleiskanojimas nėra ženklas, kad priemonė „veikia stipriau“. Tai gali rodyti pažeistą odos barjerą.
Taip pat svarbu turėti realistiškų lūkesčių. Kosmetikos priemonės gali pagerinti odos drėgmę, tekstūrą ar spalvos tolygumą, bet jos nepakeičia jau sumažėjusių audinių tūrio ir struktūros. Jei labiausiai vargina pigmentinės dėmės, ryškios raukšlės, randai, išsiplėtusios kraujagyslės ar odos suglebimas, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Atsižvelgęs į odos būklę, sveikatą ir lūkesčius, jis gali paaiškinti, ką pajėgios pakeisti priežiūros priemonės, o kada galėtų būti svarstoma estetinė dermatologija.
Kada pokyčių nereikėtų nurašyti senėjimui
Ne kiekvienas naujai atsiradęs odos pokytis yra kosmetinė problema. Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis pastebėjus naują ar besikeičiantį apgamą, negyjančią žaizdelę, kraujuojantį darinį, sparčiai didėjančią dėmę ar kitą neįprastą pokytį. Tokiais atvejais svarbiausia ne estetinė korekcija, o tiksli diagnozė.
Odos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tačiau dalį jį spartinančių veiksnių galima kontroliuoti. Nuosekli apsauga nuo ultravioletinių spindulių, nerūkymas ir odos barjero tausojimas ilgainiui duoda daugiau naudos nei nuolatinis naujų, greitą rezultatą žadančių priemonių vaikymasis.
