Sekite 15min Google
Nors istoriškai insultas dažniau ištikdavo vyresnio amžiaus žmones, naujausi tyrimai rodo nerimą keliantį insulto atvejų daugėjimą tarp jaunesnių asmenų, rašoma „Stars Insider“.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), insultas ištinka tada, kai sutrinka smegenų aprūpinimas krauju, todėl smegenų ląstelės negauna deguonies ir maistinių medžiagų. Tai gali lemti ląstelių žūtį ir negalią. 2025 m. insultas buvo viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje – greta širdies ir kvėpavimo takų ligų. Visame pasaulyje nuo insulto miršta maždaug vienas iš dešimties žmonių. Tai antroji pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje ir ketvirtoji – Jungtinėse Valstijose.
Tyrimai rodo, kad iki 2050 m. insultai kasmet gali nusinešti 10 milijonų gyvybių. Taip yra dėl gyventojų skaičiaus augimo ir senėjimo.
Kodėl liga jaunėja?
Nors insultai dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, naujausia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaita atskleidė nerimą keliančią tendenciją: 2013–2019 m. mirčių nuo insulto tarp 45–64 metų amžiaus amerikiečių padaugėjo 19 proc.
Tai patvirtino naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Lancet Neurology“; jame nustatyta, kad nors insultų dažnis tarp vyresnių nei 70 metų suaugusiųjų sumažėjo, tarp jaunesnių suaugusiųjų – ypač jaunesnių nei 55 metų – jis išaugo.
„Svarbu žinoti, kad insultas gali ištikti bet kuriame amžiuje“, – teigia Omoye Imoisili, vidaus ligų gydytoja ir pagrindinė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) tyrimo autorė. Tai ypač gąsdina, nes insulto paplitimas tarp 18–44 metų amžiaus žmonių padidėjo 0,1 procentinio punkto – tai sudaro 15 proc. santykinį augimą.
Nors tarp visų insulto atvejų jaunesni suaugusieji vis dar sudaro nedidelę dalį, šioje amžiaus grupėje sergamumas sparčiai auga, tuo tarpu tarp vyresnio amžiaus žmonių didėjimo nepastebima. Tačiau kodėl?
Nuo 1990 m. nutukimo įtaka insulto rizikai visame pasaulyje išaugo 88 proc. Antsvoris gali apsunkinti širdies ir kraujagyslių darbą, sukeldamas aukštą kraujospūdį, 2 tipo diabetą bei padidėjusį cholesterolio kiekį. Dėl šių būklių arterijose kaupiasi apnašos, o tai didina kraujo krešulių susidarymo ir insulto riziką.
Tyrimas taip pat susiejo insulto atvejų padažnėjimą su augančiu cukrumi saldintų gėrimų vartojimu. Didelis cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles, sukeldamas uždegimą, nervų pažeidimus ir kraujo krešulių susidarymą.
Oro tarša lemia apie 30 proc. insulto atvejų visame pasaulyje. Tai apima taršą tiek iš lauko, tiek iš vidaus šaltinių, pavyzdžiui, kuro deginimą namų ūkiuose.
Remiantis „The Lancet“ tyrimu, aukštesnės oro temperatūros poveikis insulto dažniui išaugo 72 proc. Nors aukštesnė temperatūra kelia susirūpinimą, insulto rizikai įtakos gali turėti abiejų krypčių temperatūros kraštutinumai.
Naujausi tyrimai rodo, kad žema temperatūra gali turėti didesnę įtaką insultų dažniui ir mirštamumui nei aukšta temperatūra.
CDC ataskaitoje teigiama, kad opioidų epidemija galėjo prisidėti prie insultų dažnio didėjimo. Valstijose, kurias ypač stipriai paveikė opioidų krizė – pavyzdžiui, Ohajuje ir Tenesyje – buvo užfiksuotas reikšmingas insulto atvejų skaičiaus augimas.
Blogai kontroliuojamas diabetas gali lemti didelį cholesterolio kiekį, aukštą cukraus lygį kraujyje ir padidėjusį kraujospūdį – visa tai yra svarbūs insulto rizikos veiksniai. Ataskaitoje nurodoma, kad per pastaruosius 15 metų išaugęs 2-ojo tipo diabeto paplitimas tarp jaunų suaugusiųjų prisidėjo prie insulto atvejų padažnėjimo.
Koks didžiausias rizikos veiksnys?
Vis dėlto, kaip nurodoma žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime, didžiausias insulto rizikos veiksnys visame pasaulyje – net ir tarp jaunų suaugusiųjų – išlieka aukštas kraujospūdis; jis lemia daugiau nei pusę visų insulto atvejų.
Neseniai žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė visų amerikiečių, turinčių aukštą kraujospūdį, nežino apie savo sveikatos būklę; tarp 18–44 metų amžiaus asmenų šis skaičius siekia stulbinančius 93 proc.
Pavojus gresia ne tik tiems, kurių kraujospūdis yra labai aukštas. Insultų tyrinėtojas ir pagrindinis žurnale „The Lancet“ paskelbto tyrimo autorius Valery Feiginas pabrėžia, kad dauguma insultų ir širdies smūgių ištinka žmones, kurių kraujospūdis yra tik šiek tiek padidėjęs.
Gera žinia ta, kad aukštą kraujospūdį galima lengvai suvaldyti. Sveikas kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80; tokį rodiklį galima pasiekti keičiant gyvenimo būdą, o prireikus – vartojant vaistus.
Kaip išvengti?
V.Feiginas pabrėžia, kad insultų galima išvengti. Konsultacija su gydytoju, kurios metu patikrinamas kraujospūdis ir įvertinami individualūs rizikos veiksniai – pavyzdžiui, šeimos ligų istorija bei gyvenimo būdas – yra labai svarbus pirmasis žingsnis.
Kitas žingsnis – palaipsniui keisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti svorį, aukštą kraujospūdį ir aukštą cukraus kiekį kraujyje.
- Pasak V.Feigino, vienas iš svarbių gyvenimo būdo pokyčių, padedančių sumažinti kraujospūdį, yra natrio vartojimo mažinimas. Kai suvartojame per daug natrio, organizme sulaikoma daugiau vandens; dėl to padidėja kraujo tūris, o širdžiai ir kraujagyslėms tenka didesnis krūvis.
- Itin apdoroti maisto produktai – pavyzdžiui, mėsos gaminiai, sūrūs užkandžiai bei pagardai (tarkime, kečupas) – yra pagrindiniai natrio pertekliaus mūsų mityboje šaltiniai. Norint sumažinti suvartojamo natrio kiekį, svarbu atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes ir rinktis tuos, kuriuose natrio yra mažiau.
- Cukrumi saldinti gėrimai, pavyzdžiui, gazuoti gėrimai, sultys ir energiniai gėrimai, reikšmingai prisideda prie didelio cukraus kiekio kraujyje. Reguliarus tokių gėrimų vartojimas gali padidinti nutukimo, 2 tipo diabeto bei kitų sveikatos sutrikimų riziką – o visi šie veiksniai yra susiję su insultu.
- Antsvoris gali lemti tokias sveikatos problemas kaip padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis ir 2 tipo cukrinis diabetas, taip pat didina insulto riziką. Subalansuota mityba, kurioje gausu sveikųjų riebalų, baltymų ir skaidulinių medžiagų, yra būtina norint kontroliuoti svorį bei palaikyti bendrą sveikatą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas yra veiksmingas ne tik norint kontroliuoti svorį. Jis padeda sumažinti MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį, padidinti DTL cholesterolio kiekį, sumažinti kraujospūdį ir valdyti streso lygį – visa tai padeda sumažinti širdies ligų bei insulto riziką.
- Rūkymas – dar vienas svarbus insulto rizikos veiksnys – pažeidžia kraujagysles, didina kraujospūdį ir spartina apnašų kaupimąsi arterijose. Metus rūkyti galima reikšmingai sumažinti insulto riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
- Be to, kad didina kraujospūdį, piktnaudžiavimas alkoholiu gali pažeisti širdies raumenį, padidinti prieširdžių virpėjimo riziką ir sutrikdyti kepenų veiklą. Dėl šių veiksnių gali susidaryti kraujo krešuliai ir padidėti insulto rizika. Alkoholio vartojimo mažinimas arba visiškas jo atsisakymas yra svarbi prevencinė priemonė.
- Norint sumažinti didelį MTL cholesterolio kiekį, specialistai rekomenduoja riboti raudonos mėsos, riebių pieno produktų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą. Savo ruožtu, didesnis skaidulinių medžiagų ir sveikųjų riebalų vartojimas bei reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti subalansuoti cholesterolio lygį.
