Pasak specialistų, nėra vieno specifinio kosulio tipo, kuris patikimai išduotų plaučių vėžį. Kosulys gali skirtis priklausomai nuo to, kur plaučiuose yra auglys ir kaip jis veikia kvėpavimo takus. Vis dėlto yra keletas požymių, kurie būdingi šio tipo kosuliui:
-
Lėtinis, sausas kosulys;
-
Spaudimo ar tempimo pojūtis krūtinėje;
-
Dusulys;
-
Kosėjimas krauju.
„Skirtingai nei infekcinės kilmės kosulys, kuris laikui bėgant dažnai praeina arba pagerėja pavartojus antibiotikų, plaučių vėžio kosulys išlieka ilgalaikis ir gali progresuoti,“ – sako dr. Fatemeh Ardeshir-Larijani, onkologė iš Džordžijoje, JAV.
Pasak gydytojos, jei auglys spaudžia ar užblokuoja kvėpavimo takus, gali išsivystyti plaučių uždegimas – tuomet kosulys tampa šlapesnis, su gleivėmis. O jeigu auglys pažeidžia kraujagyslę, žmogus gali pradėti atkosėti kraują.
Kada kosulys rodo plaučių vėžį?
Apie 34 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas 4 stadijos plaučių vėžys, jau turi kosulį. Tarp sergančiųjų smulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (SCLC) kosulys pasitaiko beveik 41 proc. Tačiau daugiau nei pusei pacientų su 1 stadijos plaučių vėžiu kosulio apskritai nebūna.
Auglio vieta taip pat svarbi. „Apie 60–70 proc. žmonių, kuriems navikas yra centrinėje plaučių dalyje, jaučia nuolatinį kosulį. O jei navikas auga plaučių pakraščiuose, kosulys retesnis“, – pastebi dr. F.Ardeshir-Larijani.
Svarbu suprasti, kad dauguma lėtinį kosulį turinčių žmonių neserga plaučių vėžiu. Kosulys dažniausiai yra normalus organizmo atsakas – taip kvėpavimo takai išsivalo nuo pašalinių dalelių ar gleivių. „Kosulys yra natūralus apsaugos mechanizmas“, – primena krūtinės chirurgė dr. Cherie Erkmen iš Filadelfijos JAV.
Kodėl plaučių vėžys sukelia kosulį?
Plaučių vėžys gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą, uždegimą ar jų užsikimšimą. Dauguma plaučių vėžio atvejų, kai pasireiškia kosulys, yra susiję su centriniais kvėpavimo takais – trachėja ir bronchais, kuriuose yra daug kosulio receptorių.
Kartais vėžys išplinta į plaučius gaubiančią pleurą – tuomet kaupiasi skystis (pleuros efuzija), kuris trukdo plaučiams normaliai plėstis. Šis procesas taip pat gali sukelti kosulį.
Kadangi priežasčių daug ir įvairių, nėra vieno aiškaus plaučių vėžiui būdingo kosulio tipo – vieni žmonės jį patiria, kiti – visai ne.
Kaip gydomas plaučių vėžio kosulys?
Gydymas priklauso nuo kosulio priežasties. Jei jį sukelia pats navikas, dažniausiai padeda vėžio gydymas – chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ar taikinių terapija, kurie mažina auglį ir kartu – ir kosulį.
Vėžio gydymo būdai:
-
Spindulinė terapija – naikina vėžio ląsteles taikant didelės energijos rentgeno spindulius.
-
Chemoterapija – veikia visą organizmą, naikindama greitai besidalijančias ląsteles.
-
Imunoterapija – padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžio ląsteles.
-
Taikinių terapija – stabdo vėžio augimą slopindama tam tikrus baltymus ar chemines medžiagas, kurios maitina auglį.
Skysčio šalinimas iš plaučių
Jei kosulį sukelia susikaupęs skystis, gydytojas gali jį pašalinti per adatą įdurtą į pleuros ertmę. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą.
Pagalba namuose
Pasitarę su gydytoju, galite išbandyti ir namines priemones:
-
Gerti 6–8 stiklines vandens per dieną.
-
Kvėpuoti garais ar naudoti drėkintuvą.
-
Vartoti nereceptinius vaistus nuo kosulio.
-
Gerti arbatą ar šiltą vandenį su medumi.
-
Čiulpti pastiles nuo kosulio.
-
Praktikuoti gilų kvėpavimą.
-
Sėdėti vertikaliai – tai padeda išvalyti gleives.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dauguma kosulio atvejų nėra susiję su plaučių vėžiu – dažniau tai būna peršalimo, astmos ar alergijos padarinys. Vis dėlto jei kosulys tęsiasi ilgiau nei 8–12 savaičių, ar atsiranda papildomų simptomų – atkosėjimas krauju, spaudimas krūtinėje, svorio kritimas, nuovargis – būtina pasitarti su gydytoju.
Gydytojai pabrėžia, kad iki pasireiškiant kosuliui ar kitiems simptomams, plaučių vėžys dažnai jau būna pažengęs, todėl labai svarbu laiku atlikti tyrimus.
Kas turėtų tikrintis dėl plaučių vėžio?
Amerikos vėžio draugija rekomenduoja kasmetinę mažos dozės kompiuterinės tomografijos (KT) patikrą žmonėms nuo 50 iki 80 metų, kurie rūkė bent po vieną cigarečių pakelį per dieną 20 metų ar ilgiau. JAV prevencinių paslaugų darbo grupė siūlo šią patikrą tik tiems, kurie vis dar rūko arba metė per pastaruosius 15 metų.
Tačiau net jei nerūkote, bet kosulys nepraeina kelias savaites, nedelskite – kreipkitės į gydytoją.
Parengta pagal „Everydayhealth“
