„Aš viską nurašydavau darbui ir stresui – darbas buvo labai atsakingas, nuolat skubėjau, todėl atrodė, kad nuovargis yra normalus. Net kai pradėjo skaudėti nugaros apačioje šonus ar atsirado pykinimas, galvojau, kad tai skrandžio problemos, nes anksčiau jų turėjau“, – pasakoja Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones, narė Lina Dirsienė.
Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pabrėžia, kad tokie simptomai kaip silpnumas, nuovargis ar bendras negalavimas iš tiesų yra būdingi lėtinei inkstų ligai, tačiau skausmas šiai būklei nėra tipinis.
„Lėtinė inkstų liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, o pacientai dažniausiai nejaučia skausmo. Skausmas su inkstų patologija siejamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant inkstų akmenligei ar ūminiam bei lėtiniam uždegimui, tačiau tai nėra būdinga lėtinei inkstų ligai, todėl svarbu profilaktiškai tikrintis – atlikti kraujo, bendrą šlapimo ir albuminurijos tyrimus“, – sako gydytojas.
Lina prisimena, kad vienas iš jos patirtų, bet ilgai neįvertintų požymių buvo ir epizodiškai labai aukštas kraujospūdis – pati jo nematuodavo, kol vieną kartą pablogėjus savijautai to nepadarė draugė medikė ir užfiksavo itin aukštus rodiklius. Pasak gydytojo, sunkiai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis visuomet turėtų paskatinti įvertinti inkstų funkciją, nes tai gali būti susiję su inkstine hipertenzija.
Apie lėtinę inkstų ligą gali signalizuoti ir odos niežėjimas
Lina ilgą laiką jautė anksčiau įvardintus simptomus bei varginantį odos niežėjimą, kuris nebuvo siejamas su rimta liga. Tik eigoje paaiškėjo, kad šie požymiai galėjo būti inkstų funkcijos sutrikimo simptomai.
„Man taip stipriai niežėjo odą, kad nusidraskydavau iki žaizdų. Kartais net naktimis negalėdavau normaliai miegoti, nes tas jausmas buvo labai intensyvus. Aplinkiniams tai atrodė kaip smulkmena, o ir pati galvojau, kad gal alergija ar kažkas panašaus. Kad tai gali būti susiję su inkstais, net neatėjo į galvą“, – sako ji.
G.Urbonas pažymi, kad tokie simptomai kaip odos sausumas ir niežėjimas yra būdingi inkstų funkcijos sutrikimui. Jie atsiranda dėl organizme besikaupiančių medžiagų, kurių inkstai nebesugeba pašalinti. Tačiau jie nėra specifiniai ir ne visada pasireiškia ligos pradžioje, todėl vien pagal savijautą ligos atpažinti dažnai nepavyksta – būtini reguliarūs profilaktiniai tyrimai.
„Diagnostikoje svarbus nuoseklus tyrimų vertinimas. Pavyzdžiui, vienkartinis kreatinino kiekio padidėjimas gali būti susijęs su fiziniu krūviu ar skysčių trūkumu, tačiau nuolat didėjantys rodikliai ir mažėjantis glomerulų filtracijos greitis rodo progresuojantį inkstų funkcijos sutrikimą. Taip pat itin svarbus tyrimas – baltymo kiekio nustatymas šlapime, kuris leidžia anksti įtarti inkstų pažeidimą“, – sako gydytojas.
Jis pabrėžia, kad profilaktiškai bent kartą per metus reikėtų atlikti pagrindinius inkstų funkcijos tyrimus: nustatyti kreatinino kiekį kraujyje, įvertinti glomerulų filtracijos greitį (GFG), atlikti bendrą šlapimo tyrimą bei ištirti albumino ir kreatinino santykį šlapime.
„Didžiausią riziką susirgti lėtine inkstų liga turi asmenys, sergantys arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat turintys antsvorio ar nutukimą. Riziką didina ir vyresnis amžius, tam tikrų vaistų vartojimas, buvusios inkstų ligos ar infekcijos, akmenligė, autoimuninės ligos bei paveldimumas. Šiems pacientams reguliarūs tyrimai yra būtini, tačiau jie svarbūs ir nejaučiant jokių simptomų“, – sako G.Urbonas.
Liga gali progresuoti itin greitai
Nors pirmieji simptomai pasireiškė gerokai anksčiau, liga Linai buvo nustatyta tik tada, kai jai prieš planinę kojos operaciją atliko kraujo tyrimus. Tuomet ir paaiškėjo, kad kreatinino rodikliai yra smarkiai padidėję, o išsamesni tyrimai patvirtino jau pažengusią lėtinę inkstų ligą.
„Kai išgirdau, kad man – trečios stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas, patyriau didžiulį šoką. Nežinojau, kas tai per liga ir kas manęs laukia. Per dvejus metus viskas labai pasikeitė, atsirado dar didesnis silpnumas, nebegalėjau normaliai valgyti, nes nuo maisto darydavosi bloga. Galiausiai buvau taip nusilpusi, kad praktiškai badavau“, – pasakoja Lina.
Gydytojo teigimu, ligos progresavimo greitis priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais procesas gali būti lėtas ir kontroliuojamas, tačiau esant autoimuninėms ligoms ar ilgai negydomai arterinei hipertenzijai inkstų funkcija gali blogėti sparčiai. Laiku paskirtas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali reikšmingai sulėtinti ligos eigą.
Diagnozė sukėlė ryškius gyvenimo pokyčius
Diagnozė pacientę sukrėtė ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Iš pradžių lydėjo nežinomybė ir baimė, vėliau atsirado nuovargis, liūdesys, motyvacijos stoka. Dializių laikotarpiu gyvenimo ritmas tapo griežtai apribotas, o kasdienybė – priklausoma nuo gydymo.
„Po inksto transplantacijos fizinė būklė pagerėjo, tačiau atsirado naujų iššūkių – nuolatinis vaistų vartojimas, imuniteto slopinimas, kūno pokyčiai, tokie kaip svorio augimas bei tinimas. Buvo sunku susitaikyti, mane gatvėje pažįstami vos atpažindavo. Tuo pačiu teko atsisakyti ir labai mėgstamo darbo – buvau itin aktyvi, bet supratau, kad taip, kaip anksčiau, gyventi nebegaliu. Dabar daugiau laiko skiriu poilsiui, rūpinuosi savimi ir po truputį jaučiuosi geriau. Labai padėjo bendravimas su panašaus likimo žmonėmis, artimųjų palaikymas ir specialistų pagalba“, – sako Lina.
G.Urbonas pažymi, kad nors lėtinė inkstų liga ne visada yra pagrindinė psichologinių sunkumų priežastis, ilgalaikės sveikatos problemos, gydymo sudėtingumas ir gyvenimo pokyčiai gali turėti reikšmingą emocinį poveikį. Tokiais atvejais svarbus ne tik medicininis gydymas, bet ir psichologinė pagalba.
„Taip pat labai reikšmingas yra nuolatinis ryšys tarp gydytojo ir paciento – ne fragmentiškas, o nuoseklus bendravimas, kai pacientui aiškiai paaiškinama jo būklė, aptariami tyrimų rezultatai ir gydymo eiga. Tačiau ne mažiau svarbus ir paties paciento įsitraukimas – domėjimasis savo sveikata, rekomendacijų laikymasis bei pasitikėjimas. Tik tuomet galima pasiekti geriausių gydymo rezultatų“, – pabrėžia gydytojas.
