Sekite 15min Google
Apie tyrimą skelbia Jungtinės Karalystės (JK) leidinys „The Times“. Rytų Anglijos ir Ekseterio universitetų mokslininkų darbas publikuotas recenzuojamame mokslo žurnale „Alzheimer’s & Dementia“.
Stebėjo daugiau nei 13 metų
Mokslininkai išanalizavo 183 450 moterų po menopauzės duomenis, sukauptus JK biobanke. Vidutinė stebėjimo trukmė siekė 13,3 metų, o per šį laiką demencija buvo diagnozuota 3948 moterims. Iš jų 1993 nustatyta Alzheimerio liga.
Tyrėjai vertino moteris, kurios pakaitinę hormonų terapiją vartojo bent vienerius metus, ir jų rezultatus lygino su šio gydymo niekada netaikiusiomis dalyvėmis.
Paaiškėjo, kad hormonų terapijos vartojimas buvo susijęs su 10 proc. mažesne visų formų demencijos rizika. Alzheimerio ligos rizika tarp šį gydymą taikiusių moterų buvo 16 proc. mažesnė.
Ryšio su kitomis, ne Alzheimerio ligos sukeltomis demencijos formomis mokslininkai nenustatė.
Svarbu, kada gydymas pradėtas
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti ne tik pats gydymas, bet ir moters amžius, kai jis pradedamas.
Didžiausia galima nauda pastebėta tarp moterų, pradėjusių vartoti hormonus nuo 46 iki 56 metų. Pradėjus gydymą vyresniame nei 56 metų amžiuje, tokio ryšio su mažesne demencijos rizika nenustatyta.
Išsamiau išnagrinėjus duomenis paaiškėjo, kad 46–50 metų hormonų terapiją pradėjusioms moterims demencijos rizika buvo 13 proc., o pradėjusioms 51–56 metų – 23 proc. mažesnė nei šio gydymo niekada netaikiusioms dalyvėms.
Šie rezultatai paremia vadinamąją „galimybių lango“ hipotezę. Pagal ją, hormonų terapijos poveikis smegenims gali priklausyti nuo to, ar gydymas pradedamas perimenopauzės laikotarpiu arba netrukus po menopauzės.
Ryšys buvo stipriausias po chirurginės menopauzės
Dar ryškesni skirtumai pastebėti tarp moterų, patyrusių chirurginę menopauzę, pavyzdžiui, pašalinus abi kiaušides. Šioje grupėje hormonų terapija buvo siejama su 26 proc. mažesne demencijos rizika.
Mažesnė rizika taip pat nustatyta moterims, kurių natūrali estrogenų ekspozicija per gyvenimą buvo trumpesnė – pavyzdžiui, jei menstruacijos prasidėjo vėliau arba menopauzė ištiko anksčiau.
Mokslininkai įvertino ir genetinius veiksnius. Tarp APOE ε4 geno variantą turinčių moterų hormonų terapija buvo susijusi su 13 proc. mažesne demencijos rizika. Šis geno variantas laikomas vienu svarbiausių žinomų Alzheimerio ligos rizikos veiksnių.
Kodėl estrogenai svarbūs smegenims?
Iki menopauzės estrogenai dalyvauja daugelyje smegenims svarbių procesų. Jie susiję su nervinių jungčių palaikymu, gliukozės panaudojimu, neuromediatorių veikla, smegenų kraujotaka, kraujo ir smegenų barjero būkle bei uždegiminių procesų reguliavimu.
Menopauzės laikotarpiu estrogenų kiekis organizme mažėja. Mokslininkai svarsto, kad kai kurioms moterims šie hormoniniai pokyčiai gali turėti reikšmės vėlesnei pažintinių funkcijų ir demencijos rizikai, tačiau tikslus mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas.
Tyrimas neįrodo apsauginio poveikio
Nors tyrimas buvo didelis, o moterys stebėtos ilgą laiką, jis buvo stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad mokslininkai nustatė ryšį, tačiau negali patvirtinti, jog būtent hormonų terapija sumažino demencijos riziką.
Rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti hormonų terapiją vartojusių bei jos nevartojusių moterų skirtumai – sveikatos būklė, išsilavinimas, socialinė ir ekonominė padėtis, gyvenimo būdas ar galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Be to, ankstesnių tyrimų rezultatai nėra vienodi. Kai kuriuose darbuose nustatytas galimas teigiamas poveikis, kituose reikšmingo ryšio tarp menopauzinės hormonų terapijos ir demencijos rizikos nepastebėta.
Todėl šis gydymas šiuo metu neturėtų būti pradedamas vien siekiant apsisaugoti nuo demencijos. Tyrimo rezultatai taip pat nėra pagrindas savarankiškai nutraukti, pradėti ar keisti jau paskirtą gydymą.
Pakaitinė hormonų terapija pirmiausia skiriama menopauzės simptomams gydyti, o sprendimas dėl jos priimamas individualiai.
