Šiluma priimama per odą ir per specialias jutimo ląsteles – vadinamuosius termosensorius – perduodama į smegenis. Šie signalai tarnauja ne tik temperatūros reguliavimui, bet ir tiesiogiai veikia savęs suvokimą. Jie daro įtaką tam, kiek mes jaučiamės „kaip namuose savo kūne“.
„Šiluma yra vienas ankstyviausių apsaugos signalų – ją jaučiame motinos įsčiose, kontakte per odą su artimaisiais ar kai kas nors mus apkabina, – aiškina psichologė Laura Crucianelli. - Šiluma padeda mums jaustis savimi.“
Šiluma yra vienas ankstyviausių apsaugos signalų – ją jaučiame motinos įsčiose, kontakte per odą su artimaisiais ar kai kas nors mus apkabina,
Šiltas apkabinimas stiprina „aš“ jausmą
Ypač ryškus poveikis pastebimas socialinės šilumos atveju. Apkabinimas sujungia prisilietimą ir temperatūrą, taip aktyvindamas specialias nervines skaidulas odoje. Jos perduoda signalus į insulą – smegenų sritį, kuri apdoroja vidines kūno būsenas ir suteikia joms emocinę reikšmę.
Rezultatas: smegenys sąmoningiau pripažįsta kūną, o priklausymo savo kūnui jausmas – moksliškai vadinamas „kūno nuosavybe“ (body ownership) – sustiprėja. Šis suvokimas yra svarbus psichiniam stabilumui ir emocinei gerovei.
Šiluma ramina nervų sistemą
Šiluminiai dirgikliai išmatuojamai veikia nervų sistemą: mažėja širdies ritmas, išsiskiria hormonas oksitocinas, didėja gebėjimas sąmoningai jausti savo kūną.
„Kai jaučiame šiltą prisilietimą, atpažįstame savo pačių egzistavimą. Jaučiame: tai mano kūnas, ir aš su juo susijęs“, – sako L.Crucianelli.
Kai jaučiame šiltą prisilietimą, atpažįstame savo pačių egzistavimą. Jaučiame: tai mano kūnas, ir aš su juo susijęs.
Šis temperatūros, prisilietimo ir smegenų aktyvumo sąveikos mechanizmas yra išmatuojamas ir funkciškai reikšmingas. Ypač nesaugumo, nerimo ar emocinės įtampos situacijose šiluma gali suteikti saugumo ir stabilumo jausmą.
Klinikiniai sutrikusio kūno suvokimo požymiai
Insulto pacientams, ypač po dešiniojo pusrutulio pažeidimų, dažnai pasireiškia sutrikęs temperatūros suvokimas. Nukentėjusieji kartais nebeatpažįsta rankos ar kojos kaip savo kūno dalies. Užfiksuotos neįprastai žemos odos temperatūros šiose vietose, nors pats audinys fiziškai buvo nepažeistas.
Panašūs reiškiniai stebimi ir esant valgymo sutrikimams ar kūno dismorfijai. Pacientai pasakoja apie susvetimėjimą su savo kūnu ir taip pat turi pakitusių odos temperatūrų, nepriklausomų nuo aplinkos temperatūros.
Tikslingas temperatūros taikymas terapijoje
Tyrimų autoriai mato didelį šilumos panaudojimo terapijoje ir reabilitacijoje potencialą:
-
Reabilitacija po insulto: šiluminiai dirgikliai galėtų padėti atkurti savęs suvokimą.
-
Protezavimas: šilumą perduodantys protezai didina dirbtinės kūno dalies priėmimą.
-
Psichiatrija: esant depresijai ar traumoms, tikslingi termosensoriniai dirgikliai galėtų stabilizuoti kūno pojūtį.
„Termosensorika atveria naujus kelius psichikos sveikatai, – priduria prof. Gerardo Salvato.- Šie signalai veikia tai, kaip saugiai jaučiamės savo kūne – todėl jie terapiškai itin įdomūs.“
Remiantis analize, savęs suvokimo gebėjimą gali keisti ir ekstremalios aplinkos temperatūros. Kylant pasaulinėms temperatūroms, ilgainiui tai gali paveikti nuotaiką, streso apdorojimą ir kūno pojūtį.
Ekspertų teigimu, temperatūrą reikėtų vertinti ne tik kaip fizinį dirgiklį, bet ir kaip psichologinį veiksnį, pavyzdžiui, darbo medicinoje, miestų planavime ar valdant karščio bangas.
Be to, net ir už klinikinio konteksto ribų šiluma gali turėti teigiamą poveikį. Vos kelios minutės kūno kontakto prieš miegą mažina streso lygį ir stiprina saugumo jausmą. Šiltas momentas – ar tai būtų apkabinimas, ar jauki antklodė – gali iš karto pagerinti savęs suvokimą ir emocinę gerovę.
