Anksčiau ar vėliau dauguma porų pradeda svarstyti apie vaikus, tačiau ne visada lengvai pavyksta pastoti. Kai pora ilgai nesusilaukia vaikų, dažnai pradedama ieškoti slaptų metodų, ypatingų pozų, kvėpavimo technikų ar net astrologų rekomendacijų, kurios padėtų greičiau susilaukti vaikų. Tačiau dažnai taip prarandamas brangus laikas.
Ilgą laiką buvo tikima, kad tam tikros lytinių santykių pozos didina tikimybę pastoti, tačiau iki šiol nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad kuri nors iš jų reikšmingai padidintų pastojimo tikimybę. Egzistuoja tam tikrų išimčių, susijusių su specifinėmis anatominėmis ar medicininėmis situacijomis, tačiau sveikai porai rekomendacijos bandyti pastoti viena ar kita poza nėra tikslingos.
Norint suprasti, kodėl lytinių santykių poza beveik neturi reikšmės pastojimui, verta trumpai prisiminti, kaip vyksta moters apvaisinimas. Ejakuliacijos metu į makštį patenka dešimtys ar net šimtai milijonų spermatozoidų. Jau per kelias minutes aktyviausi iš jų pasiekia gimdos kaklelį, o dalis per 15–30 minučių gali nukeliauti į gimdos ertmę.
Tyrimai rodo, kad greičiausi spermatozoidai moters lytiniuose takuose juda labai sparčiai. Jiems padeda ne tik jų pačių judrumas, bet ir gimdos bei kiaušintakių susitraukimai, gimdos kaklelio gleivės bei moters reprodukcinio trakto fiziologija. Būtent todėl gravitacijos įtaka tampa gerokai mažesnė ar net visai nereikšminga.
Tuomet kodėl dešimtmečius buvo tikima, kad tam tikros pozos padeda pastoti? Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia žmonės natūraliai ieško priežasties ir pasekmės ryšio. Jei pora pastojo po lytinių santykių tam tikra poza, nesunku padaryti klaidingą išvadą, kad būtent ji ir buvo sėkmės priežastis. Draugės ar pažįstamos gali teigti, kad viena ar kita lytinių santykių poza yra geriausia norint pastoti.
Be to, anksčiau beveik nieko nebuvo žinoma apie spermatozoidų biologiją. Buvo manoma, kad spermatozoidai yra beveik visiškai priklausomi nuo gravitacijos, tarsi mažytės dalelės, kurios tiesiog nubėga vamzdžiu žemyn iki gimdos. Šiandien puikiai žinoma, kad spermatozoidai yra aktyviai judančios ląstelės, gebančios orientuotis pagal cheminius signalus, sąveikauti su gimdos kaklelio gleivėmis ir įveikti ilgą kelią iki kiaušialąstės.
Tuomet kodėl dešimtmečius buvo tikima, kad tam tikros pozos padeda pastoti? Tam yra kelios priežastys.
Poza nėra svarbiausia
Mokslininkai ne kartą tyrė, ar lytinių santykių poza gali turėti įtakos tikimybei pastoti. Naudojant pažangius vaizdinimo metodus nustatyta, kad sperma po ejakuliacijos makštyje labai greitai pasiekia gimdos kaklelį, nepriklausomai nuo daugumos įprastų lytinių santykių pozų.
Neretai poros nerimauja, kad po lytinių santykių iš makšties išteka nemaža dalis spermos. Būtent dėl to ir kilo mitas, kad po lytinių santykių būtina 20–30 minučių pagulėti. Šis patarimas dažnai perduodamas draugių, keliauja iš kartos į kartą ir yra aptarinėjamas įvairiuose forumuose bei socialiniuose tinkluose.
Spermos ištekėjimas yra visiškai normalus reiškinys. Spermos skystoji dalis atlieka transportinę funkciją, tačiau apvaisinimui pakanka labai nedidelės dalies spermatozoidų. Net jei didžioji dalis skysčio išteka, tai nereiškia, kad sumažėjo tikimybė pastoti. Nė vienas mokslinis tyrimas nėra įrodęs, kad gulėjimas ant nugaros po lytinių santykių reikšmingai padidintų pastojimo tikimybę. Greičiausi spermatozoidai gimdos kaklelį pasiekia labai greitai, todėl atsistojimas po kelių minučių neturėtų sumažinti galimybės pastoti.
Įdomu tai, kad gulėjimo rekomendacija įsigalėjo ne iš natūralaus pastojimo tyrimų, o iš pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kai kuriuose ankstyvuosiuose intrauterininės inseminacijos tyrimuose buvo pastebėta, kad keliolika minučių pagulėjus po procedūros nėštumo dažnis gali būti šiek tiek didesnis. Tačiau inseminacijos metu sperma suleidžiama tiesiai į gimdą, todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti natūraliems lytiniams santykiams.
Gulėjimas ant nugaros po lytinių santykių reikšmingai padidintų pastojimo tikimybę.
Ne mažiau populiarus patarimas, siekiant lengviau pastoti, yra lytinių santykių metu po sėdmenimis pakišti pagalvę arba pakelti kojas į viršų. Šie mitai remiasi ta pačia gravitacijos idėja. Tačiau žmogaus reprodukcinė sistema nėra vamzdis, kuriame spermatozoidai tiesiog teka žemyn. Jie aktyviai juda, o gimdos kaklelis nėra pačiame makšties dugne. Todėl nei pakeltos kojos, nei pagalvė po dubeniu reikšmingos naudos klinikiniuose tyrimuose neįrodė.
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad tam tikros pozos padeda susilaukti berniuko arba mergaitės. Ši idėja išpopuliarėjo po Šetlso teorijos paskelbimo praėjusio amžiaus viduryje. Buvo teigiama, kad gilesnė penetracija ir lytiniai santykiai kuo arčiau ovuliacijos didina tikimybę susilaukti berniuko, o negili penetracija ir santykiai keliomis dienomis anksčiau ovuliacijos – mergaitės tikimybę. Vėlesni didesnės apimties tyrimai šios teorijos nepatvirtino. Šiuo metu manoma, kad natūraliomis sąlygomis kūdikio lyties pasirinkti praktiškai neįmanoma.
Orgazmas padidina šansus pastoti?
Žmonės dažnai tiki mitais, nes mūsų smegenys linkusios ieškoti paprastų ir lengvai įsimenamų paaiškinimų sudėtingiems reiškiniams. Be to, žmonės linkę labiau įsidėmėti sėkmės istorijas ir patarimus, perduodamus artimųjų ar matomus socialiniuose tinkluose. Vaisingumas yra apipintas daugybe mitų ir niekuo nepagrįstų patarimų.
Dar vienas dažnai kartojamas ir ne mažiau populiarus mitas – kad moters orgazmas yra būtinas pastojimui. Egzistuoja hipotezė, kad orgazmo metu vykstantys gimdos susitraukimai teoriškai galėtų padėti spermatozoidams judėti aukštyn, tačiau iki šiol moksliniai tyrimai neparodė, kad moters orgazmas reikšmingai padidintų nėštumo tikimybę. Tiesa ta, kad moters orgazmas nėra būtina apvaisinimo sąlyga. Moterys gali sėkmingai pastoti tiek patyrusios orgazmą, tiek jo nepatyrusios.
Panašiai vertinamas ir vyrų orgazmo intensyvumas. Kartais manoma, kad kuo stipresnė ejakuliacija, tuo didesnė tikimybė pastoti. Iš tiesų svarbiausia ne orgazmo stiprumas, o spermos kokybė, spermatozoidų koncentracija, judrumas, gyvybingumas ir DNR vientisumas.
Plačiai paplitęs mitas teigia, kad lytiniai santykiai turi vykti kiekvieną dieną. Nors dažni lytiniai santykiai nėra kenksmingi daugumai vyrų, jie nebūtinai padidina pastojimo tikimybę. Tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė pasiekiama mylintis kas 1–2 dienas vaisingo laikotarpio metu. Toks dažnis leidžia spermatozoidų koncentracijai išlikti gerai, kartu nepraleidžiant ovuliacijos.
Kitas mitas teigia, kad ilga seksualinė abstinencija pagerina spermos kokybę. Iš tikrųjų ilgesnis nei 5–7 dienų susilaikymas dažnai padidina bendrą spermos tūrį, tačiau gali pabloginti spermatozoidų judrumą bei padidinti DNR pažeidimų riziką. Būtent dėl šios priežasties poroms, planuojančioms nėštumą, ilgai susilaikyti nerekomenduojama.
Kai kurie mitai teigia, kad tam tikras maistas ar konkretus gėrimas prieš lytinius santykius akimirksniu pagerina vaisingumą. Ilgalaikė sveika mityba iš tiesų svarbi spermos kokybei ir ovuliacijai, tačiau viena stiklinė granatų sulčių, medus, austrės ar kitas produktas per vieną vakarą vaisingumo nepakeis. Spermatogenezė trunka apie 72–90 dienų, todėl gyvenimo būdo pokyčių poveikis pasireiškia tik po kelių mėnesių.
Nors gausu mitų, kalbančių apie greitesnį pastojimą, nė vienas iš jų nėra pagrįstas moksliniais įrodymais. Jei moteriai yra daugiau nei 35 metai ir nėštumas nepasiekiamas per 6 mėnesius reguliarių neapsaugotų lytinių santykių, o jaunesnėms nei 35 metų moterims – per 12 mėnesių, rekomenduojama pradėti vaisingumo ištyrimą.
Tokiu atveju daug svarbiau įvertinti ovuliaciją, kiaušintakių praeinamumą, spermos kokybę bei kitus medicininius veiksnius, galinčius lemti nevaisingumą, o ne ieškoti geriausios lytinių santykių pozos ar astrologų patarimų.