Sekite 15min Google
Angina (arba ūminis tonzilitas) – ūminis bakterinis uždegimas, dažniausiai sukeliamas streptokokų. Ši liga pasireiškia ryklės tonzilių (dažniausiai gomurio tonzilių) limfadenoidinio audinio uždegimu.
Bendri anginos simptomai: bendras silpnumas, karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai, galvos skausmas, tonzilių paraudimas, rausvas, su baltomis apnašomis tonzilių paviršius, limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai šią ligą lydi aukštas karščiavimas – ši liga gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas. Atliekami kraujo tyrimai, kurie leidžia atskirti bakterinį ir virusinį susirgimą (bendro kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas)
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – lėtinė liga, kai pažeidžiama stemplės gleivinė ir skrandžio turinys dažnai patenka į stemplę bei didėja atpilamas jo kiekis. Vienas iš jo simptomų gali būti – gerklės skausmas. Šio susirgimo rizikos veiksniai susiję su mūsų gyvensena: kavos, alkoholio vartojimu, rūkymu, antsvoriu, persivalgymu, ilgalaikiu stresu.
Rekomenduojama keisti gyvenseną, tai sumažins ligos simptomus. Taip pat skiriamas medikamentinis gydymas ir atliekami diagnostiniai tyrimai, kuriuos skiria gydytojas.
– Kodėl kai kurie skundžiasi pūliuojančia angina?
– Dažnai žmonės painioja gerklės skausmo priežastis – virusų sukeltas gerklės skausmas intensyviausias pirmąsias tris dienas ir vėliau skausmas bei karščiavimas mažėja.
Dažnai žmonės šį susirgimą painioja su angina (bakterinės kilmės tonzilių uždegimas) – skausmas intensyvėja ir žmogus karščiuoja, tikslinga kreiptis šeimos gydytojo konsultacijai dėl tolimesnio gydymo.
Negalima vykdyti savigydos antibiotikais, nes šis gydymas virusų sukeltos infekcijos negydo, o tik susilpnina imuninę sistemą.
– Kokių klaidų nedaryti suskaudus gerklei?
– Priežasčių, galinčių sukelti gerklės skausmą, yra pakankamai daug. Rekomenduoju neeksperimentuoti ir nespėlioti, o atsiradus gerklės skausmui kreiptis šeimos gydytojo konsultacijai.
– Mūsų mamos, močiutės liepdavo užsimuturiuoti kaklą kuo šilčiau – ar tai padeda gerklei?
– Be abejo, kaklo sritis yra dengiama apykaklės arba šalio pagalba, bet šios srities dengimas neturi paskatinti perkaitimo, nes tai susiję su didesne infekcijų rizika.
– Būna, kad žmogus per metus serga itin dažnai. Su kuo tai susiję?
– Virusinės ir bakterinės kilmės sukėlėjams iš aplinkos patekti į mūsų organizmą padeda asmeninės higienos nepaisymas, kai vengiame plauti rankas, liečiame nešvarias paviršius. Šie sukėlėjai pradeda daugintis ir gali sukelti uždegimą.
Taip pat šie susirgimai susiję su mūsų imunine sistema, kurios funkcionavimas priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Ar gerai mes išsimiegame?
- Ar esame fiziškai aktyvūs?
- Kokie mūsų mitybos įpročiai?
- Kiek skysčių suvartojame?
- Kaip mes reguojame į stresą?
- Ar nesergame lėtinėmis ligomis?
- Ar rūkome?
- Ar vartojame alkoholį?
Reikėtų sau užduoti šiuos klausimus ir apgalvoti atsakymus. Manau, kiekvienas rasime teisingą atsakymą ir sau tinkamą sprendimą.
Gydytojos patarimai, ką dažniau daryti, prasidėjus rudens ir žiemos sezonui:
- valyti dulkes namuose ir darbo patalpose;
- plauti rankas;
- būti fiziškai aktyviems;
- valgyti daugiau daržovių ir vaisių;
- atsisakyti žalingų įpročių;
- džiaugtis kasdieninėmis akimirkomis.
