Pirmą kartą šalyje drauge su sveikatos ir duomenų ekspertais ištyrus lietuvių emocinę, fizinę sveikatą, nustačius laimės indeksą, paaiškėjo – Nacionalinis savijautos indeksas Lietuvoje siekia 64,1. Tai atspindi vidutinę savijautą, kuriai trūksta emocinio tvirtumo ir ilgalaikio rūpinimosi savo sveikata.
Lietuviai linkę nuovargį, įtampą bei stresą slopinti ne sveikatos praktikomis, o „atsikvėpimu“. Tik kas penktas gyventojas rūpinimąsi savimi supranta kaip rūpestį sveikata – tiek emocine, tiek fizine.
„Šis tyrimas mums visiems suteikė daug naudingų įžvalgų, grįstų aiškiais faktais. Pamatėme, kad trečdalis žmonių rūpinimąsi savimi sieja su laiku sau, poilsiu ir ramybe. Antroje vietoje – pasilepinimas ir meilė sau per pirkinius. Kitaip sakant, daugelis renkasi tą, kas greita ir malonu. Nors tai labai žmogiška, bet tai beda ir žinių visuomenėje stygių – juk gerovė ir kokybiškas gyvenimas kuriami ne tada, kai nusiperkame šį tą gražaus ar nueiname į masažą, o tada, kai kasdien sąmoningai rūpinamės savo kūnu ir emocijomis“, — sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Norime rezultato čia ir dabar
Tad kodėl Lietuva — moderni, skaitmeniškai aktyvi, apie sveikatą daug kalbanti — taip sunkiai išsivaduoja iš „atokvėpio kultūros“? Ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas, genetikas dr. Vaidas Dirsė sako, kad tam įtakos turi ir tiesiog žmogiškas nekantrumas.
„Pasilepinimas suteikia greitą atlygį. O sveikata jau toks dalykas, kad ji sureaguoja į geras ar net blogas praktikas ne visada iš karto. Tikrasis rūpestis savimi reikalauja plano, kurį parengtų tos srities sveikatos priežiūros specialistai – šeimos gydytojas, gyvensenos medicinos specialistas, farmacininkas, genetikas ir pan. Ir labai svarbu – reikia laiko, kantrybės bei nuoseklumo“, – aiškina jis.
Vienas tyrimo autorių dažnai ir praktikoje pastebi, kad žmonėms sunku laikytis plano, kai nėra greito rezultato. Iš dalies dėl to daugelis mieliau investuoja į vienkartinius poilsio ritualus, o ne į nuoseklią sveikatos priežiūrą.
„Sveikatos pokyčiai retai būna momentiniai. Žmogus gali išgerti skanesnės kavos – ir jau tą akimirką pasijus maloniau. O sveikatos pagerėjimą – dėl miego režimo, dėl judėjimo, dėl mitybos – pajusi po savaičių ar mėnesių. Mes esame sutverti reaguoti į greitus signalus. Tai, kas reikalauja nuoseklumo, dažnai nugula į „padarysiu rytoj“ stalčių“, — sako V. Dirsė.
NSI tyrimas tai patvirtina. Rūpinimąsi sveikata (emocine, fizine, susitvarkant savo mitybą ir nepamirštant reguliaraus fizinio aktyvumo) tik 19 proc. gyventojų sieja su rūpinimusi savimi. Tai rodo, kad savęs priežiūra lietuvių akimis pirmiausia reiškia sustojimą, atitrūkimą nuo kasdienės rutinos, ir tik po to – sąmoningas sveikatos ar asmeninio augimo praktikas.
Koją kiša ir klaidingi įsitikinimai bei žinių stoka
Ką daryti, kad sveikata taptų ne trumpalaikiu projektu, kurio imamės tik jai sušlubavus, o kasdienybe? Pasak V. Dirsės, svarbiausia – žinios ir edukacija.
„Vis dar galima nugirsti – „atsimiegosiu savaitgalį“. Žinoma, tai geriau nei nuolatinis prastas miegas, bet sveikata taip neveikia – miego trūkumas kaupiasi ir mūsų organizmą veikia kaip nuolatinis triukšmas, dėl to gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų“, – sako medicinos mokslų daktaras.
NSI tyrime – dar vienas pavyzdys: 46 proc. lietuvių vartoja maisto papildus – tai rodo, kad didelė visuomenės dalis jaučia poreikį papildomai rūpintis sveikata. Tačiau tik 18 proc. juos sieja su ilgalaike sveikata. Populiariausi – D vitaminas, magnis, Omega-3. Bet dažnai jie vartojami ne todėl, kad būtų atlikti individualūs tyrimai ir nustatyta, ko organizmui trūksta, o todėl, kad „girdėjo, jog naudinga“.
„Jei norime gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai – lengvo ir greito kelio nėra. Gamtos ir žmogaus organizmo neapgausi, o jeigu pavyks – tai tik trumpam. Taip, norint geriau savimi rūpintis, reikia ir valios, ir palaikančios aplinkos, bet svarbiausia – žinios ir edukacija. Be jų ta geležinė valia gali ne tik nepadėti, bet kartais ir pakenkti – jei mes pastangas kreipsime ne ten, kur reikia“, – įspėja V. Dirsė.
Pavargo kūnas, pavargo mintys – gal metas pavargti ir nuo „vidutiniškai“?
NSI atskleidė, kad nors Lietuvos gyventojų savijauta nėra kritinė, tačiau ji yra labiau palaikoma inertiškai nei sąmoningai. Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas – 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.
„Tyrimas parodo, kad Lietuva turi potencialą sąmoningai rūpintis sveikata. Žmonės nori žinoti daugiau – tik jiems trūksta informacijos, aiškių, prieinamų ir patikimų sprendimų. Mūsų tikslas – ne tik pamatuoti, bet ir suvokti, kur slypi didžiausi barjerai ir kaip juos galime spręsti. Ir tai prasideda nuo edukacijos – padedant žmonėms suprasti, kad rūpestis sveikata yra kasdienė būtinybė, o ne prabangos akimirka“, – akcentuoja E. Laskauskaitė.
Įdomu ir tai, kad daugiau nei pusė gyventojų bent kartais deda pastangų dėl ilgalaikės sveikatos, tačiau tik mažiau nei kas dešimtas tai laiko prioritetu. Tuo tarpu 41 proc. gyventojų ilgalaikei sveikatai iš esmės neskiria pakankamai dėmesio – tik kartais apie tai pagalvoja arba visiškai nesirūpina.
„Nemažai mūsų jaučia nuolatinį nuovargį ir mėgstame manyti, kad savijauta susitvarkys savaime — poilsio diena, pasibaigęs švenčių maratonas, skanesnis užkandis. O kodėl gi nepavargstame nuo jautimosi vidutiniškai? Tikras rūpestis savimi prasideda ne tuomet, kai atsiranda bėdų, o tada, kai nusprendžiame jaustis geriau, nei jautėmės vakar. Prevencija nėra tik apie ligų išvengimą — tai apie kasdienį sprendimą rinktis kokybiškesnį gyvenimą“, – įsitikinęs ilgaamžiškumo ekspertas dr. V. Dirsė.
