Padelis – tai rakečių sportas, žaidžiamas uždaroje aikštelėje, kuri aptverta stiklo bei metalinių sienų. Šioje sporto šakoje reikalingi staigūs posūkiai ir greiti krypties keitimo judesiai, kuriuos tenka daryti ant kietos, dažnai smėlėtos dangos.
Anot Kauno sporto komplekso „Padel Hub“ padelio trenerio Andriaus Bitino, būtent šie akcentai ir yra pagrindinės traumų priežastys, rašoma komplekso pranešime žiniasklaidai.
„Galbūt iš šono pasirodo, kad padelis nėra kontaktinis sportas, tad traumų rizika čia automatiškai turėtų būti mažesnė, bet tai nėra tiesa. Viena pirmųjų daugumos žaidėjų klaidų beveik visuomet yra netinkama avalynė. Pavyzdžiui, dažnai žmonės padelį žaidžia apsiavę bėgimo batėlius – tai iš karto yra pati raudoniausia vėliava. Danga yra smėlėta, kartais slidi, todėl kone kas trečias su bėgimo bateliais žaisti atėjęs žmogus arba patiria lengvą patempimą, arba būna išvežamas su greitąja“, – sako jis.
Paklaustas, kokia traumą mato dažniausiai, treneris atsako – čiurnų patempimus ir čiurnų raiščių plyšimus. Anot jo, beveik visos šios traumos įvyksta vienodai, kuomet su netinkama avalyne žaidžiantis žmogus bando staiga keisti krypti, bėgti ar šokti.
„Kiek rečiau, tačiau vis tiek pasitaiko viršutinės kūno dalies traumos, pavyzdžiui, nugaros, pečių ar riešų skausmai. Nugara ir pečius dažniausiai susižalojama tuo atveju, jei prieš žaidimą nedaromas apšilimas. Gal daugelis į padelį labiau žiūri kaip į laiko praleidimą, o ne sportą, tačiau nepamirškite, kad tai vis tiek yra fizinė veikla. O prieš fizinę veiklą, kad ir kokia ji būtų, visuomet turite apšilti, negalite nerti „stačia galva“. Tuo tarpu riešo skausmai dažniausiai pasireiškia dėl netaisyklingos technikos. Technika irgi be galo svarbu“, – apibendrina A. Bitinas.
Atsakė, kaip gydyti
Pasak vaistininkės Vitalijos Navickaitės, čiurnų, pečių bei nugaros traumos yra itin dažnos ne tik padelyje, bet ir visuose kituose rakečių sportuose – tenise, badmintone, skvoše ir pan.
„Dažniausiai tai būna ne sunkūs plyšimai, o patempimai, perkrovos ar sausgyslių sudirginimai. Susižalojus, pirmomis dienomis vertėtų iškart mažinti krūvį, pailsėti, leisti audiniams nurimti. Dažnai rekomenduojamas skausmingos vietos šaldymas po 15-20 minučių per dieną“, – pataria ji.
Pašnekovė priduria, kad padėti gali ir skausmingos vietos stabilizavimas elastiniais bintais ar įtvarais, kurie sumažintų tinimą.
„Esant lengvam ar vidutiniam skausmui naudingi gali būti ir nereceptiniai vaistai nuo uždegimo. Pavyzdžiui, tepamieji geliai ar geriami preparatai, jei žmogus gali juos vartoti. Vėliau, kai ūmus skausmas sumažėja, labai svarbu ne tik ilsėtis, bet ir lengvai grąžinti judesį, stiprinti raumenis. Priešingu atveju traumos linkusios kartotis“, – teigia V. Navickaitė.
Tačiau vaistininkė perspėja, kad jei skausmas yra stiprus, negalite priminti kojos ar pasukti rankų, nugaros, matomas stiprus tinimas ar mėlynės – vertėtų kreiptis į gydytojus.
„Dažnai rimtos traumos būna sumaišomos su paprastu patempimu. Jei, tarkime, susižalojote čiurną, tačiau tuo metu, kai ją suskaudo, išgirdote trakštelėjimą – kone 99 proc. atvejų tai tikrai nebus paprastas kryptelėjimas ar koks lengvas patempimas. Tuo tarpu, jei suskaudo pečius, vienas iš signalų, kad trauma gali būti rimta – jei jaučiate, kad nebegalite pakelti rankos virš galvos arba tai yra itin skausminga. Atminkite, kad visuomet geriau pasitikrinti anksčiau nei per vėlai“, – reziumuoja ji.
