„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų alkoholį vartoja saikingai arba tik progomis, rašoma vaistinės pranešime žiniasklaidai. Paprastai daugelis tikisi, kad taurė ar kelios tikrai nekenkia. Ar iš tiesų? Ir ar padarytą žalą įmanoma atitaisyti?
Alkoholis „pasuka laikrodį“ į priekį
Su taure rankoje kartais gali atrodyti, kad laikas bėga greičiau. Alkoholis „laikrodį“ pagreitina ir kalbant apie biologinį senėjimą. Pasak dr. V. Dirsės, tai vyksta keliomis kryptimis vienu metu.
„Pirmiausia – gali būti pažeidžiama DNR ir trikdomi jos taisymo mechanizmai. Tiksliausias šiandien turimas biologinio amžiaus matas – epigenetinis laikrodis – rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys alkoholį, biologiniu požiūriu yra vyresni nei jų chronologinis amžius“, – sako jis.
Antra – alkoholis sutrumpina telomeras, t. y. chromosomų „apsauginius dangtelius“. Kuo jie trumpesni, tuo ląstelės senesnės ir silpnesnės, o tai gali paveikti sveiką gyvenimo trukmę.
„Trečia, alkoholis skatina lėtą, nuolatinį uždegimą, – įspėja ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas. – Tai tylus, bet nuolatinis procesas, kuris palaipsniui silpnina audinius ir organus. Prie to prisideda ir oksidacinis stresas, susilpnėjusi ląstelių energijos gamyba bei imuninės sistemos senėjimas. Visi šie procesai reiškia, kad alkoholis nėra „neutralus“ – jis aktyviai sendina organizmą.“
Ar egzistuoja „saugus“ alkoholio kiekis?
Daugelis yra girdėję, kad taurė raudono vyno per dieną – net naudinga. Ši idėja ilgai buvo populiari ir mokslinėje literatūroje: vadinamoji „J kreivės“ hipotezė teigė, kad nedideli alkoholio kiekiai gali saugoti širdį. Dr. V. Dirsė sako, kad naujausi tyrimai šį mitą griauna.
„Kai atskiriame alkoholio efektą nuo susijusio gyvenimo būdo – nestipriai geriantys žmonės dažnai turi ir kitų sveikatą palaikančių įpročių – apsauginis poveikis išnyksta“, – aiškina jis. 2018 m. prestižiniame medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtame didelio masto tyrime padaryta nedviprasmiška išvada: „saugiausia alkoholio dozė – nulis“.
„Ilgaamžiškumo perspektyvoje tai reiškia, kad kiekviena papildoma taurė yra kompromisas, o ne nauda. Tai nereiškia, kad vien per progą pakelta taurė tragiškai sutrumpina gyvenimą. Tačiau iliuzijų apie naudą reikia atsisakyti“, – pabrėžia medicinos mokslų daktaras.
Mesti niekada nevėlu – organizmas keistis pradeda jau netrukus
Dr. V. Dirsė turi ir įkvepiantį faktą tiems, kurie svarsto keisti įpročius: organizmas turi įspūdingą gebėjimą atsistatyti – ir tai vyksta greičiau, nei daugelis tikėtųsi. „Tai viena labiausiai motyvuojančių žinių, kurias galiu perduoti“, – sako jis.
Pokyčiai prasideda jau per pirmąsias savaites – pagerėja kraujospūdis ir širdies ritmo variabilumas, kuris yra svarbus vegetacinės nervų sistemos sveikatos rodiklis. Žmogus per 2–4 savaites dažniausiai pirmiausia pastebi ir aukštesnę miego kokybę – ją alkoholis stipriai trikdo slopindamas REM fazę (angl. rapid eye movement – tai miego stadija, kurios metu smegenys ilsisi ir atsinaujina).
„Kepenys yra organas su retu sugebėjimu regeneruotis. Esant ankstyvai fibrozei ir atsisakius alkoholio, jos gali reikšmingai atsistatyti per 4–8 savaites. Per tris mėnesius gerėja imuninė funkcija ir odos būklė. Per 6–12 mėnesių – mažėja onkologinės rizikos rodikliai. Smegenys atsinaujina lėčiausiai, tačiau ir čia vyksta pokyčiai – ypač srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą“, – pasakoja medicinos mokslų daktaras.
Bene svarbiausia žinutė, anot dr. V. Dirsės: atsisakius alkoholio, biologinis senėjimo laikrodis sulėtėja. „Tai nėra metafora – tai išmatuojamas biologinis procesas. Niekada nevėlu pradėti“, – sako jis.
Tabletė žalos neatitaiso – kas iš tiesų rekomenduojama
Vaistininkas Ignas Popa pastebi, kad daugelis kitą dieną po vakarėlio gal ir žada keisti įpročius, bet paprastai pirmiausia griebiasi aspirino.
„Tačiau dažnai pamirštama, kad tai – lazda su dviem galais. Aspirinas iš tiesų gali padėti suvaldyti galvos skausmą. Tačiau kartu jis gali sustiprinti kitą dažną pagirių simptomą – virškinamojo trakto diskomfortą. Vietoj palengvėjimo žmogus gali pajusti dar didesnį pykinimą, dirglumą ar deginimo pojūtį“, – įspėja specialistas.
Tiems, kurie nusprendžia ne tiesiog malšinti simptomus, o iš esmės keisti įpročius, I. Popa turi svarbų patarimą. Pasak jo, ilgalaikio ir pastovaus alkoholio vartojimo metu nusprendus reikšmingai sumažinti vartojamo alkoholio kiekį labai svarbu tinkamai suvaldyti šį kompleksišką ir nelengvą procesą.
„Priklausomai nuo situacijos sunkumo, nutraukus vartojimą gali atsirasti nerimas, miego sutrikimai, padidėjęs širdies ritmas – o sunkesniais atvejais ir rimtesnių simptomų. Kiekviena situacija yra individuali, todėl šis procesas reikalauja ne tik valios bei psichologinių pastangų, bet ir specifinių rekomendacijų – iš šeimos gydytojo ar Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistų. Svarbu šalia turėti patikimą specialistą, kuris galėtų stebėti organizmo reakcijas ir padėti išvengti galimų komplikacijų“, – rekomenduoja vaistininkas.
