Tyrėjai analizavo 250 suaugusiųjų nuo 18 iki 60 metų, kuriems buvo diagnozuotas socialinio nerimo sutrikimas, duomenis. Per 52 savaičių laikotarpį jie stebėjo, kiek valandų dirbo kiekvienas dalyvis, ir fiksavo jų nerimo ir depresijos simptomus, siekdami išsiaiškinti, kaip jų psichikos būklė veikia darbo laiką, rašoma cnbc.com.
Pasak Natalie Datillo, klinikinės psichologės ir Harvardo medicinos mokyklos dėstytojos, prasta psichikos sveikata neigiamai veikia tiek vadovus, tiek darbuotojus. Depresija ir nerimas gydomi skirtingai, tačiau abu jie skatina žmones izoliuotis, sako ji.
„Izoliacija ir užsisklendimas taip pat apriboja galimybę patirti teigiamai veikiančių išgyvenimų“, – sako ji.
Darbas gali suteikti tam tikrų apsaugos priemonių, į kurias dažnai neatsižvelgiama. „Darbas turi apsauginį poveikį mūsų psichikos sveikatai ir yra jai naudingas. Jis suteikia mūsų gyvenimui struktūrą, leidžia mums kažką veikti, suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, jau nekalbant apie tai, kad jis leidžia mums gauti pajamų“, – sako ji.
Darydami mažiau, užkertame kelią pasijauti geriau
Asmeniui, kuris kovoja su tam tikrais nerimo polinkiais, gali būti sunku eiti į darbą, skaityti pranešimus ir bendrauti su bendradarbiais.
„Dažniausiai galime susikaupti ir tai padaryti, o po to jaučiamės geriau“, – sako mokslininkė ir pridūrė, kad su nerimo sutrikimu kovojantys žmonės nesijaučia geriau. – Likusią dienos dalį jie praleidžia galvodami apie tai, kaip jiems sekėsi, ką galvoja kiti žmonės.“
Jei jie serga depresija, taip pat gali prasidėti griežta savikritika. Dėl to jie gali išeiti iš darbo anksčiau, susirgti ir dar labiau save izoliuoti. Ironiška, bet kuo labiau jie vengia darbo, tuo stipresni gali būti jų nerimo ir depresijos simptomai, sako N.Datillo.
„Kuo mažiau darome ir kuo daugiau vengiame, tuo mažesnė tikimybė, kad patirsime dalykų, kurie padeda mums jaustis geriau“, – sako ji. Tad rūpindamosi savo darbuotojų psichikos sveikata, įmonės iš tikrųjų gali prisidėti prie savo veiklos rezultatų.
