Kai gyvenimas pilnas įtampos, o kasdienybėje vyrauja pareigos ir atsakomybė, vien tik aplinkos pakeitimas ar įspūdžių gausa negarantuoja atsigavimo. Svarbiausia – suprasti, ko šiuo metu iš tikrųjų reikia: atsipalaidavimo, tylos, gamtos ar naujų potyrių. Pasak „mindfulness“ instruktorės, psichologės Eglės Masalskienės, jei esame pervargę, net ir malonios veiklos, jei jos reikalauja daug valios pastangų, gali dar labiau išsekinti.
Kai atostogos atiduodamos kitiems
„Žodžiai „turiu“, „privalau“, „reikia“ tai ir atspindi. „Mindfulness“ metodo mokytojai-treneriai tokią veiklą dažniausiai vadina darymu. O kai pavargstame nuo darymo – derėtų padaryti darymo pauzes. Pauzių metu ne tik miegame, bet ir funkcionuojame tarsi buvimo režime – tai režimas, kai veikiame ką nors, kas nereikalauja valios pastangų, kai neįsitempiame. Dažnai tai siejame su neskubėjimu, lėtumu arba veikla, kuri veža dėl smalsumo, domėjimosi. Pavyzdžiui, kai ką nors kuriame, žaidžiame ir užsižaidžiame kaip vaikai. Be to, buvimo režime galime ir sportuoti (bet ne dėl rezultato, ne rugtyniaudami)“, – savo mintimis dalijasi E.Masalskienė.
„Tad galimas toks poilsis – tarsi sanatorinis – kai kažkas sudėlioja neperkrautus grafikus (gal patys iš anksto), ir tik belieka jų laikytis nesukant galvos. Arba kai darome tai, kas spontaniškai šauna į galvą. Arba kai apsiribojame mažai veiklų ir neskubame. Tarsi sulėtėjame“, – sako psichologė.
Visgi ji atkreipia dėmesį, jog pasyvus poilsis gali būti nuobodus, jei esame pavargę nuo rutinos ir atostogų metu kaip tik ieškome įkvėpimo bei naujų įspūdžių.
„Atostogos juk gali būti proga pagaliau skirti laiko hobiui, pažintinėms kelionėms, knygoms, draugams, vaikams ir pan… Tokiu atveju ir poilsio organizavimas bus kitoks. Nors tai nebus poilsis tiesiogine to žodžio prasme, atsigausime tarsi pravėdinę galvas. Sakoma, kad atostogas reiktų praleisti darant tai, ko paprastai nedarai. Aš ne už tai, kad visi visada taip atostogautų, bet ši mintis turi prasmės. Tokio poilsio tikslas – ne atsipalaidavimas, o dėmesio nukreipimas į kitus dalykus. Svarbiausia – įsisąmoninti, koks yra jūsų poreikis, ir jį atliepti“, – sako E.Masalskienė.
„Mindfulness“ instruktorė taip pat atkreipia dėmesį, kad mėgautis atostogomis gali būti kiek sunkiau, jei atostogaujame su kitais žmonėmis – draugais, šeima, artimaisiais ir turime skirtingus poreikius. Tokiu atveju, pasak E.Masalskienės, vertėtų pasidomėti atostogų vietos teikiamomis poilsio galimybėmis ir įsivertinti, ar viešbutyje, kuriame esame, bus galimybių derinti skirtingus poreikius.
„Neretai būdami kartu su kitais mes derinamės ir tam tikra prasme „aukodamiesi“ – tada yra rizikos, kad atostogos bus praleistos ne pagal mano poreikį, bet pagal draugo, draugės ar vaikų. Po tokių atostogų galime grįžti pikti ir pavargę. Todėl labai svarbu pirmiausia įsiklausyti į savo poreikius“, – sako psichologė.
„Mažiau yra daugiau“
Planuojant atostogas svarbu ne tik suplanuoti veiklų grafiką, bet ir palikti laiko sąmoningam sulėtėjimui – lėtam rytui, pasivaikščiojimui be tikslo, spontaniškam buvimui. Tik taip atsiranda vietos tikram poilsiui – ne tik fiziniam, bet ir emociniam, leidžiančiam grįžti į kasdienybę ne su nuovargiu, o su nauja energija. Todėl psichologas Paulius Rakštikas, galvojant apie kokybišką poilsį, siūlo vadovautis senu geru priežodžiu – „mažiau yra daugiau“.
„Kokybiškam poilsiui neužtenka 2 savaičių, kurių tik tiek nepertraukiamai išeina daugelis. Tai galima atpažinti jei praėjus po atostogų kokiam mėnesiui ar dviem, vėl atrodo reikia atostogų. Užtrunka kol „įeiname“ į atostogų ritmą ir prieš darbą jau pradedame kurį laiką „grįžinėti“, tad tikrų atostogų iš tų 2 savaičių telieka viena. Geriausia, kai poilsio būdas yra įvairus ir kitoks žmogaus darbo pobūdžiui (jei darbas prie kompiuterio, tai atostogas geriau leisti kuo aktyviau, jutimiškai įvairiau). Tačiau net ir tada nereikia pamiršti, kad kardinaliai pakeitus veikimo būdą, gali keistis miego, mitybos, kasdienos rutinos įpročiai, kas irgi veikia kaip išbalansuojantys faktoriai“, – sako P.Rakštikas.
„Vadinasi, reikia pakankamai laiko pakeisti veikimo būdą, adaptuotis jam, tuomet atsikvėpti mažinant aktyvumą į atostogų pabaigą ir nuosekliai grįžti į darbo aplinką. Tam reikia daugiau laiko. Kuo jo turime labiau segmentuoto, tuo svarbiau protingai planuoti šiuos atostogų dinamikos vingius“, – teigia psichologas.
Kaip kokybiško poilsio variantus jis įvardija laiką gamtoje, fizinį aktyvumą, socialinių ryšių-žmonių įvairovę, koncertus, interneto ir ekranų pilną detoksą, knygų skaitymą, keliones, naujų įgūdžių formavimą siekiant juos vėliau neštis į rutiną (pvz. mankštos, meditacija, ilgi pasivaikščiojimai ir pan.).
„Visko pasiūla tiesiog sprogdina galvą, net ir atostogų sferoje. Mažiau yra daugiau – puikiai tinkantis posakis atostogoms. Žmonėms patarčiau įsisąmoninti savo ribotumą ir atvirai sau pripažinti galimybių ribas (laiko, greičio, kūno, ryšių, finansų ir kt.). Tuomet susidėlioti atostogų prioritetų sąrašą su suvokimu, kad jis niekaip negali būti pilnai bei kokybiškai išpildomas ir tuomet pasibraukti pagrindinius savo atostogų siekius pagal savo kūno poreikius, o ne impulsyvius norus“, – sako psichologas.
Tiškevičių rūmai – ramybės oazė nuo pramogų ošiančioje Palangoje
Palanga jau seniai gali būti nominuota Lietuvos vasaros atostogų karaliene. Ir nors daugeliui ji vis dar siejasi pirmiausia su pramogomis, lygiai taip pat tai gali tapti mėgstamiausia vieta ramiam, tyliam ir prabangiam poilsiui.
„Gintaro muziejaus rūmai ir parkas – tai gražiausia Palangos vieta, esanti toliau nuo triukšmo. Tai puiki vieta persikrauti – iš Vytauto gatvės pasuki į parką, į mišką ir štai – tave pasitinka spalvos, vanduo, kiekvienais metais vis kiti gėlynai, kitos parodos ir muziejuje“, – sako muziejaus parodų kuratorė Regina Makauskienė.
„Kai XIX a. pabaigoje prancūzas Eduardas Andre projektavo šį parką, taip ir buvo sumanyta – kad jis neštų poilsį ir grožį. Todėl, jei yra karšta, esant Palangoje vis tiek norisi pavėsio, knygos, suoliuko, ne tik pajūrio“, – sako muziejaus darbuotoja.
Pasak jos, pirmiausia žmogus pailsi gamtoje – o ir žalia spalva, pasak R.Makauskienės, ne veltui Lietuvos vėliavoje – tai ir miškų, ir vilties spalva.
„Parke šiemet, buvusioje Tiškevičių ledainėje prie tvenkinių, atidaryta ir fotografijos paroda, kurioje galima matyti, kaip ta ledainė iš vidaus atrodo. Taip pat galima nueiti į oranžeriją pasigrožėti augalais, apeiti visą parko teritoriją, apie 100 hektarų – parko takeliais tai sudaro ir 20 kilometrų.
Netoliese – ir jūra, ir Birutės kalnas. Prisiminkime, kiek rašytojų, poetų, dailininkų buvo inspiruoti šio grožio – pradėkime nuo Maironio, kuris čia beveik kiekvieną vasarą poilsiaudavo, ir jo kelias vesdavo arba pajūriu iki grafų rūmų, Birutės kalno, vėliau atgal per parką, arba atvirkščiai. Čia vaikščiojo ir M.K.Čiurlionis, ir Antanas Zuidzinavičius“, – pasakoja muziejaus atstovė.
Be kita ko, R.Makauskienė priduria, kad ramybę Palangoje galima atrasti ir paplūdimyje – tereikia žinoti, kuriuos pliažus aplankyti.
„Mano mėgstamiausia yra atkarpa nuo Birutės kalno link Klaipėdos. Einant į tą pusę už kelių kilometrų yra ir Nemirsetos šunų pliažas, kur galima atvažiuoti ir pabūti su savo augintiniais. Ir, žinoma, atkarpa link Šventosios, už Vanagupės. Jūros bangos, ošimas ir peizažas labai padeda pailsėti“, – sako R.Makauskienė.
Per pušynus – minant dviračio pedalus
Ieškantiems būdo atsipalaiduoti, pabūti su savimi ar tiesiog pabėgti nuo kasdienės rutinos išties verta ir sėsti ant dviračio bei leistis į kelionę pajūrio takais. Pasak Palangos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Agnės Leonavičiūtės, pasivažinėjimas dviračiu per pušynus – tai daugiau nei sportas. Tai – terapija kūnui ir protui, galimybė nurimti be jokių pastangų.
„Atnaujinti, patogūs ir vingiuojantys dviračių takai driekiasi per šimtamečius pušynus, kuriuose tvyro ramybė ir ypatingas kvapas – grynas, sakais dvelkiantis oras tarsi išvalo mintis ir įkvepia naujai dienai. Važiuodamas gali tiesiog būti. Mintys ima tekėti lėčiau, kvėpavimas susiderina su pedalų ritmu, o tarp medžių netikėtai atsiveriantys jūros vaizdai primena – čia ir dabar yra viskas, ko reikia", – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau Palanga – ne tik dviračiai. A.Leonavičiūtės teigimu, puikiai atpalaiduoja ir jogos užsiėmimai paplūdimyje ar parke, gongo terapijos garsai. Norintiems lengvo, bet efektyvaus judėjimo – pasivaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis pajūrio takais arba prasibėgimas sveikatingumo taku „Labrytys", kur kiekvienas žingsnis stiprina kūną ir grynina mintis.
„Palanga turi viską, ko reikia „persikrovimui" – čia laikas tarsi ima tekėti lėčiau, pajūrio vėjas pravėdina galvą ir išpučia slogias mintis. Čia pabuvus atsipalaiduojama bei pailsima, ir į aktyvų gyvenimą grįžtama su naujomis jėgomis", – teigė visuomenės sveikatos specialistė.
