Po žinios apie mirtinai pavojingas bakterijas Baltijos jūroje – specialistų komentaras

Ar dėl vibrionų reikėtų vengti maudynių Baltijos jūroje, kam šios bakterijos kelia didžiausią pavojų ir kokiais atvejais į vandenį geriau nelipti?

Kas tie vibrionai ir ar saugu maudytis, jiems esant jūroje?

Kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė, vibrionai (vibrio genties bakterijos) – tai natūraliai jūros ir sūraus vandens aplinkoje gyvenančios bakterijos. Jos ypač gerai dauginasi šiltame, mažesnio druskingumo vandenyje, todėl vasarą jų aptinkama ir Baltijos jūroje.

Pasak specialistės, daugumai sveikų žmonių maudytis jūroje yra saugu, tačiau didesnė rizika kyla žmonėms, turintiems atvirų žaizdų, nusilpusį imunitetą ar sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Didžiausia rizika susirgti sunkia vibrioze kyla:

• žmonėms, turintiems atvirų žaizdų, įpjovimų ar odos pažeidimų;
• vyresnio amžiaus asmenims;
• sergantiesiems lėtinėmis kepenų ligomis;
• žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligų ar gydymo;
• asmenims, sergantiems kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis.

Daugumai sveikų žmonių maudytis jūroje yra saugu, tačiau didesnė rizika kyla žmonėms, turintiems atvirų žaizdų, nusilpusį imunitetą ar sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Kodėl vibrionai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms?

Vyresniame amžiuje imuninė sistema dažnai nebeveikia taip efektyviai, be to, vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis. Dėl to organizmui sunkiau kovoti su infekcija, todėl ji gali progresuoti greičiau ir sukelti sunkesnių komplikacijų.

Labiausiai saugotis ir vengti tokių maudynių turi žmonės, sergantys:

• lėtinėmis kepenų ligomis (pvz., kepenų ciroze);
• cukriniu diabetu;
• onkologinėmis ligomis;
• ligomis ar būklėmis, dėl kurių nusilpsta imuninė sistema;
• taip pat vartojantys imunitetą slopinančius vaistus.

Maudytis nederėtų ir žmonėms, kurie turi atvirų žaizdų, šviežių operacinių pjūvių, tatuiruočių, auskarų vėrimo vietų ar kitų odos pažeidimų.

Jei maudynių išvengti nepavyksta, žaizdas būtina uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu, o po maudynių kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ir muilu.

Kaip vibrionai patenka į žmogaus organizmą?

Infekcija dažniausiai plinta dviem būdais:

• vartojant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;
• bakterijoms patekus į organizmą per atviras žaizdas maudantis užterštame jūros ar sūriame vandenyje. Rečiau užsikrečiama netyčia prarijus jūros vandens.

Kokius simptomus gali sukelti vibrionų infekcija?

Simptomai priklauso nuo užsikrėtimo būdo. Suvalgius užteršto maisto dažniausiai pasireiškia vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Per žaizdą patekusios bakterijos gali sukelti odos paraudimą, tinimą, stiprų skausmą, pūliavimą, o kai kuriais atvejais – ausų uždegimą. Negydoma infekcija gali komplikuotis kraujo užkrėtimu (sepsiu) ar kitomis sunkiomis būklėmis.

Kodėl šiemet vibrionų sezonas prasidėjo anksčiau?

Pagrindinė priežastis – anksčiau nei įprasta sušilęs Baltijos jūros vanduo. Vibrio bakterijos aktyviausiai dauginasi, kai vandens temperatūra pakyla, todėl šiltėjant vasaroms ir ilgėjant šilto vandens laikotarpiui jų sezonas prasideda anksčiau ir gali tęstis ilgiau.

Pasak NVSC specialisto, kylanti vandens temperatūra sudaro vis palankesnes sąlygas Vibrio bakterijoms daugintis. Baltijos jūra dėl nedidelio druskingumo yra viena palankiausių Europos jūrų šioms bakterijoms, todėl šiltomis vasaromis jų koncentracija gali padidėti, o kartu išauga ir užsikrėtimo rizika.

Svarbiausios rekomendacijos poilsiaujantiems prie Baltijos jūros:

• nesimaudyti, jei yra atvirų žaizdų ar šviežių odos pažeidimų;
• jei maudytis būtina – žaizdas apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu;
• po maudynių odą ir žaizdas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu;
• stebėti žaizdos būklę kelias dienas po maudynių;
• žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, ypač atsakingai įvertinti maudynių poreikį šiltame jūros vandenyje.

Pasak specialistų, į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jeigu po maudynių atsiranda:

• paraudimas, stiprėjantis skausmas, tinimas ar pūliavimas žaizdos vietoje;
• karščiavimas ar šaltkrėtis;
• vandeningas viduriavimas, pykinimas ar vėmimas po jūros gėrybių vartojimo ar prarijus jūros vandens;
• greitai plintantys odos pažeidimai, pūslės ar stiprus bendras silpnumas.

Žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, turintiems nusilpusį imunitetą ar kitų sunkių gretutinių ligų, delsimas kreiptis į medikus nerekomenduojamas, nes šiose grupėse infekcija gali progresuoti itin greitai ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.