Pasak kineziterapeutų, toks sportas reikalauja sprogstamosios jėgos, staigių krypties keitimų ir pasikartojančių smūgių, todėl sąnariai, raiščiai ir sausgyslės patiria didelę apkrovą. Specialistai pastebi, kad dauguma traumų kyla ne dėl atsitiktinumų, o dėl nepakankamo fizinio pasirengimo.
„Altamedica“ kineziterapeutas-masažuotojas Martynas Kondratas primena prieš pradedant žaisti ar siekiant išvengti pasikartojančių skausmų apsilankyti pas specialistą, kuris įvertintų Jūsų kūno būklę ir padėtų imtis prevencijos priemonių.
Plačiau apie rakečių sporto traumas ir kaip jų išvengti pasakoja kineziterapeutas-masažuotojas Martynas Kondratas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kokios dažniausios rakečių sporto traumos?
Anot specialisto, rakečių sportas yra asimetriškas. Jo metu kūnas adaptuojasi prie specifinių apkrovų ir vienpusių judesių, o tai sukuria ryškius raumenų ir kaulų sistemų skirtumus tarp dominuojančios ir nedominuojančios pusės. Visa tai lemia raumenų disbalansą ir dar labiau padidina traumų riziką. Štai kelios dažniausios rakečių sporto traumos:
Lateralinis epikondilitas („tenisininko alkūnė“) - tai viena dažniausių traumų, ypač tarp mėgėjų. Ji pasireiškia riešo tiesiamųjų raumenų sausgyslių mikroįplyšimais ir alkūnės skausmu. Dažniausios šios traumos priežastys – neteisinga smūgio technika ir nepakankamas riešo bei dilbio raumenų stiprumas.
Čiurnos raiščių patempimai yra dažna ūmi trauma, įvykstanti pėdai kryptelėjus į vidų šoninio judėjimo metu. Įprastai tai nėra sunki trauma, todėl atsistatymas trunka iki kelių savaičių, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio.
Priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimai. Kelis veikia kaip pagrindinis amortizatorius ir jėgos perdavimo grandis tarp pėdos ir liemens, todėl šios srities pažeidimai rakečių sporte yra dažni. Dažniausiai traumos įvyksta dėl silpnų sėdmenų raumenų ir apatinių galūnių raumenų disbalanso.
Rotatorių manžetės pažeidimai. Dėl nuolatinių smūgių virš galvos gali išsivystyti peties sąnario ankštumas, sukeliantis skausmą ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje veikloje. Šios traumos dažniausiai susijusios su mentės stabilumo stoka ir rotacinių raumenų disbalansu.
Achilo sausgyslės uždegimai ir plyšimai įvyksta dėl didelės sprogstamosios jėgos bėgant į priekį. Tyrimai rodo, kad vyresniems nei 35 metų žaidėjams ši rizika didėja dėl mažėjančio sausgyslių elastingumo.
Juosmeninės stuburo dalies skausmai. Stuburas šiame sporte veikia kaip jėgos perdavimo grandis, o nuolatiniai rotaciniai judesiai didina apkrovą tarpslanksteliniams diskams. Būtent dėl to vystosi lėtiniai nugaros skausmai.
Kaip galima išvengti rakečių sporto traumų?
Traumų prevencija nėra tik paprastas raumenų stiprinimas. Tai kompleksinis požiūris į viso kūno veikimą, užtikrinant kinetinės grandinės vientisumą.
Rakečių sporte smūgio jėga gimsta ne rankoje, o atsispiriant nuo žemės – ji perduodama per kojas, klubus ir liemenį, kol pasiekia petį ir alkūnę. Jei bent viena šios grandinės dalis yra silpna ar nepakankamai mobili, viršutinė kūno dalis priversta kompensuoti trūkumą. Todėl prevencija prasideda nuo viso kūno harmonizavimo ir optimalaus veikimo.
- Tinkamai veikianti kūno stabilizacinė sistema. Ūmios traumos, tokios kaip čiurnos patempimai ar kryžminių raiščių plyšimai, įvyksta akimirksniu, vos tik prarandama pusiausvyra. Siekiant to išvengti kineziterapijoje taikomas propriocepcijos lavinimas – pratimai ant vienos kojos ar nestabilių paviršių. Jie lavina smegenis greičiau aktyvuoti stabilizuojančias struktūras ir apsaugo sąnarius dar prieš įvykstant judesiui.
- Krūtininės stuburo dalies mobilumas. Šios srities mobilumas yra itin svarbus rakečių sporte. Jei jis ribotas, petys priverstas kompensuoti judesį didesne amplitude, ypač atliekant smūgius virš galvos, o tai didina perkrovos ir traumų riziką.
- Apšilimas – dažnai nuvertinama, bet būtina prevencijos dalis. Tai ne formalumas, o svarbi treniruočių dalis, padedanti paruošti kūną fiziniam krūviui. Skyrus 10–15 minučių dinaminiams apšilimo pratimams, suaktyvinama kraujotaka ir pagerinamas judesių valdymas. Be to, tinkamas apšilimas gerina žaidimo kokybę ir padeda sumažinti traumų tikimybę. Ne veltui profesionalai niekada nepradeda žaidimo be apšilimo.
