Penelopės vyrui Samueliui diagnozuotas Klainfelterio sindromas –genetinė būklė, dėl kurios spermoje dažnai nebūna spermatozoidų arba jų kiekis būna itin mažas.
JAV gyvenančiai porai buvo sakyta, kad tikimybė susilaukti biologinio vaiko yra labai menka. „Man buvo baisu. Atrodė, kad savo vaikų galiu taip ir neturėti“, – pasakojo Samuelis.
Situaciją pakeitė nauja sistema STAR („Sperm Track and Recovery“), sukurta Kolumbijos universiteto vaisingumo centre. Ji naudoja dirbtinį intelektą (DI), kuris padeda aptikti pavienius spermatozoidus net tada, kai įprastais metodais jų rasti nepavyksta.
Kartais visame mėginyje būna vos vienas ar keli spermatozoidai, todėl laboratorijose jie paprasčiausiai lieka nepastebėti.
Pakako vieno embriono
Kai vieną vakarą Penelopė važiavo namo iš darbo Naujajame Džersyje, jai paskambino gydytoja. Po daugiau nei dvejų metų bandymų moteris pagaliau išgirdo, kad yra nėščia.
Pasak jos, vyras tuo metu sunkiai galėjo patikėti tuo, ką girdi. „Jo veide buvo tiek emocijų. Jis net apsiverkė“, – prisiminė Penelopė. Pora turėjo tik vieną embrioną, tačiau jo pakako sėkmingam nėštumui.
Praėjusių metų pabaigoje porai gimė pirmasis kūdikis, pradėtas naudojant šią technologiją. Tai buvo pora, kuri su nevaisingumu kovojo beveik dvidešimt metų.
Pasak vaisingumo centro vadovo Zevo Williams'o, emocijų tuomet netrūko. Dabar ši sistema klinikoje naudojama nuolat, o norinčiųjų eilė sparčiai auga.
Technologija suteikė naujos vilties
Naujausi duomenys rodo, kad spermatozoidų pavyksta rasti beveik trečdaliui vyrų, kuriems anksčiau buvo pasakyta, kad biologinių vaikų jie greičiausiai neturės.
Nevaisingumo problema paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad bent kartą gyvenime su vaisingumo problemomis susiduria maždaug kas šeštas žmogus, o vyrų nevaisingumas prisideda prie maždaug pusės visų atvejų.
Specialistai pabrėžia, kad ši technologija dar labai nauja ir kol kas nėra plačiai prieinama. Vis dėlto daliai porų ji jau tapo galimybe išgirsti tai, ko jos laukė daugelį metų.
