„Astma nėra tik retkarčiais pasireiškiantis kosulys ar dusulys. Tai lėtinis uždegimas kvėpavimo takuose, kuris išlieka net ir tada, kai žmogus nejaučia simptomų. Būtent dėl to gydymas turi būti nuoseklus, o ne tik tada, kai pablogėja savijauta“, – pranešime žiniasklaidai sako Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Sunkios astmos centro ir Intersticinių plaučių ligų sektoriaus vadovė doc. dr. Kristina Biekšienė.
Pasak gydytojos, vienas dažniausių atvejų, kai įtariama astma – užsitęsę simptomai po virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Jei kosulys, švokštimas ar dusulys nepraeina kelias savaites, verta sunerimti. „Jeigu po peršalimo ar kitos infekcijos simptomai užsitęsia ilgiau nei 4–8 savaites, ypač jei atsiranda švokštimas ar dusulys, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei simptomai kartojasi, pasireiškia naktį ar anksti ryte, o tarp epizodų žmogus jaučiasi visiškai gerai – tai labai būdinga astmai“, – aiškina doc. dr. K.Biekšienė.
Astmai būdinga tai, kad simptomus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: alergenai, oro tarša, fizinis krūvis ar buvimas tam tikroje aplinkoje. Dažnai kartu pasireiškia ir kitos alerginės ligos – alerginis rinitas ar atopinis dermatitas.
Nors Lietuvoje astmos gydymui skirti vaistai yra prieinami ir kompensuojami, viena didžiausių problemų išlieka neteisingas vaistų vartojimas. „Pacientai neretai nutraukia gydymą vos pagerėjus savijautai. Tai klaida, nes uždegimas kvėpavimo takuose niekur nedingsta. Net jei simptomų nėra, liga išlieka aktyvi ir gali bet kada paūmėti“, – pabrėžia gydytoja pulmonologė.
Pagrindiniai astmos gydymo vaistai – įkvepiamieji gliukokortikoidai – slopina uždegimą ir padeda išvengti paūmėjimų. Šiuolaikinės rekomendacijos pabrėžia, kad net ir lengva astma turi būti gydoma priešuždegiminiais vaistais, o ne tik simptomus malšinančiais preparatais. „Anksčiau buvo įprasta vartoti tik bronchus plečiančius vaistus pagal poreikį, esant lengvai astmai, tačiau šiandien aišku, kad toks gydymas nėra pakankamas. Net ir lengva astma turi būti gydoma nuosekliai, siekiant išvengti ligos progresavimo ir negrįžtamų kvėpavimo takų pakitimų“, – sako doc. dr. K.Biekšienė.
„Gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo paciento įsitraukimo. Svarbu ne tik vartoti vaistus, bet ir mokėti taisyklingai naudoti inhaliatorių, atpažinti paūmėjimo požymius bei žinoti, kada kreiptis pagalbos“, – akcentuoja gydytoja. Nors astma nėra visiškai išgydoma liga, tinkamai ją kontroliuojant galima gyventi visavertį gyvenimą be simptomų.
