Raumenis po ilgos pertraukos galima vėl sustiprinti treniruotėmis, tačiau su klausa yra kitaip.
„Kai klausa prarasta, jos nebesusigrąžinsi“, – sako JAV Klivlando klinikos audiologė ir klausos sutrikimų specialistė Valerie Pavlovich Ruff.
Specialistai pastebi nerimą keliančią tendenciją – klausos pažeidimų vis dažniau nustatoma ne tik suaugusiesiems, bet ir paaugliams bei jaunesniems nei dešimties metų vaikams.
„Jaunystėje beveik visi nepakankamai saugome savo ausis. Tačiau triukšmo poveikis kaupiasi, todėl tai, ką darėme būdami jauni, gali pasireikšti tik vėlesniame amžiuje“, – aiškina Mayo klinikos audiologė Jamie Bogle.
Kodėl pažeista klausa neatsistato?
Giliai vidinėje ausyje yra skysčio pripildyta ertmė, vadinama sraige. Jos vidų dengia tūkstančiai plaukuotųjų ląstelių su itin gležnais šereliais.
Kai garsas patenka į ausį, šie plaukeliai ima judėti, o jų judesiai paverčiami elektriniais signalais, kuriuos smegenys suvokia kaip garsą.
Per stiprus ir ilgai trunkantis triukšmas plaukelius gali sulenkti arba sunaikinti. Kitaip nei blakstienos ar galvos plaukai, jie nebeatauga.
„Žmogus jau gimdamas turi visas klausos plaukuotąsias ląsteles, kurias kada nors turės. Jas praradus, pažeidimas tampa nuolatinis“, – pabrėžia V. Pavlovich Ruff.
Mokslininkai tiria genų terapijos metodus, kurie ateityje galbūt padėtų šias ląsteles atkurti. Tačiau kol kas vienintelė patikima priemonė – saugoti turimą klausą.
Žala gali prasidėti vos per 10 minučių
Koncertuose garsas dažnai būna toks stiprus, kad klausai pavojingas poveikis gali prasidėti jau po 10–15 minučių.
Todėl visą koncertą ketinantiems stebėti žmonėms specialistė rekomenduoja naudoti ausų kištukus. Paprasti poroloniniai kištukai gali iškraipyti muziką, todėl geriau rinktis specialius aukštos garso kokybės kištukus, kurie sumažina garsumą, tačiau išlaiko natūralų skambesį.
Klausos apsauga svarbi ir sporto renginiuose, kuriuose sirgalių keliamas triukšmas neretai pasiekia itin aukštą lygį.
„Dažnai matau kūdikius su apsauginėmis ausinėmis, tačiau jų tėvai ausų visiškai nesaugo. Argi jie nenori girdėti savo vaiko, kai šis užaugs?“ – klausia audiologė.
Pavojus slypi ir ausinėse
Dauguma žmonių koncertuose lankosi retai, tačiau ausinėmis naudojasi beveik kasdien. Būtent jos tampa viena dažniausių jaunų žmonių klausos pažeidimo priežasčių.
V. Pavlovich Ruff pasakoja konsultavusi šešiametę mergaitę, kurios šeima nebuvo pastebėjusi jokių klausos pokyčių. Vis dėlto tyrimai parodė žalą, kuri galėjo atsirasti dėl iki didžiausio lygio padidinto mokyklinio kompiuterio garso.
Švedijoje atliktas devynmečių tyrimas taip pat parodė klausos skirtumų tarp nuolat ausines naudojusių ir jų nenaudojusių vaikų.
Skaičiuojama, kad dėl garsios muzikos ir asmeninių garso įrenginių ankstyvas klausos praradimas gali grėsti net 1,35 mlrd. jaunesnių nei 35 metų žmonių.
Įvertinti garsumą galima labai paprastai: jeigu dėvėdami ausines galite susikalbėti su greta stovinčiu žmogumi, garsas tikriausiai nėra per stiprus. Tačiau jeigu žmogui tenka šaukti arba jo visiškai negirdite, muziką reikėtų nedelsiant pritildyti.
Pavojingi gali būti net sodo darbai
Žoliapjovės, lapų pūstuvai, krūmapjovės, grandininiai ir diskiniai pjūklai gali skleisti klausai pavojingą triukšmą.
Dirbant su tokiais įrankiais rekomenduojama naudoti ausų kištukus, apsaugines ausines arba abi priemones kartu. Apsauginės ausinės dažnai yra patikimesnės, nes jas paprasčiau tinkamai užsidėti.
Norint triukšmingo darbo metu klausytis muzikos ar tinklalaidės, nereikėtų garsinti paprastų ausinių. Geriau rinktis išorinį triukšmą slopinančias apsaugines ausines.
Atidarytas automobilio langas – netikėta grėsmė
Šiltą dieną važiuojant automobiliu norisi nuleisti langą, tačiau dideliu greičiu susidarantis oro šniokštimas gali būti garsesnis, nei atrodo.
Audiologai pastebi vienos ausies klausos susilpnėjimą žmonėms, kurie nuolat važiuoja greitkeliu atidarytu langu.
Situaciją dar labiau pablogina garsiai įjungtas radijas – norint muziką girdėti per vėjo triukšmą, ji nesąmoningai pagarsinama.
„Tai dvigubas smūgis“, – sako V. Pavlovich Ruff.
Motociklininkams taip pat rekomenduojama naudoti specialius garsą slopinančius kištukus. Jie turėtų sumažinti variklio ir vėjo triukšmą, tačiau leisti girdėti greitosios pagalbos automobilius, signalus ir kitus svarbius eismo garsus.
Ausų kištukai taip pat gali pridaryti problemų
Nors klausą saugoti būtina, per dažnas ar netinkamas ausų kištukų naudojimas gali paskatinti ausų sieros kaupimąsi.
Ausis geba išsivalyti pati. Kalbant, kramtant ir judinant žandikaulį, ausų siera kartu su negyvomis odos ląstelėmis bei bakterijomis pamažu juda link ausies angos.
Į ausies kanalą kišami vatos pagaliukai ar ausų kištukai gali sierą suspausti ir nustumti gilyn, ausies būgnelio link. Dėl to gali atsirasti niežulys, spaudimo pojūtis, suprastėti klausa ar išsivystyti infekcija.
Įtarus sieros kamštį, saugiausia kreiptis į gydytoją arba audiologą. Vaistinėse taip pat parduodami sierą minkštinantys lašai, tačiau ausis reikėtų valyti atsargiai ir nekišti į jos kanalą aštrių ar kietų daiktų.
Specialistų žinutė paprasta: klausa silpnėja palaipsniui, todėl žmogus žalos gali ilgai nepastebėti. Tačiau kai pažeidimas tampa juntamas, jį ištaisyti jau gali būti per vėlu.
Parengta pagal BBC.
