Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, jei miego problemos susijusios su emocine įtampa ar stresu, tačiau nesitęsia ilgai ir nedaro pernelyg didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, atsipalaiduoti gali padėti tam tikros vaistažolės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7 ar daugiau valandų kokybiško nakties miego, tačiau tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų naktį miega trumpiau. Esant miego trūkumui gali pasireikšti irzlumas, padidėti streso lygis, kankinti nuovargis, mieguistumas.
Vaistininkė G.Stankevičienė taip pat įvardija, kad neišsimiegojus dažniau norisi saldumynų ir daug angliavandenių turinčių užkandžių, kad organizmas gautų reikalingos energijos, todėl neretai susiduriama ir su papildomais kilogramais.
„Kokybiškas miegas yra reikalingas organizmo regeneraciniams procesams, todėl labai svarbu ne tik miegoti reikiamą kiekį valandų, bet ir palaikyti tinkamą miego kokybę. Jei nesiseka užmigti, prabudinėjame naktį, negalime atsipalaiduoti ar turime problemų atsikeliant, verta imtis papildomų priemonių, kad išvengtume miego sutrikimų išsivystymo“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, pirmasis žingsnis turėtų būti miego rutinos balanso grąžinimas: vėsi miegamojo temperatūra, užtrauktos naktinės užuolaidos, žalingų įpročių, saldžių gėrimų ar sunkaus maisto atsisakymas bent keletą valandų prieš miegą, aktyvios veiklos ir ekranų ribojimas. Tam, kad organizmas apsiprastų su nauja rutina ir lengviau atsipalaiduotume, vaistininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į 6 vaistažoles, galinčias suteikti lengvą raminamąjį poveikį nervų sistemai ir padėti lengviau užmigti.
Melisa ir ramunėlės
Vaistinė melisa, dar vadinama citrinžole dėl savo švelnaus citrusinio aromato, gali veikti raminančiai, todėl ypač tinka tiems, kurių miego problemos susijusios su emociniu stresu ar įtampa. Ramunėlių žiedai turi apigenino – flavonoido, kuris taip pat gali slopinti nerimą ir skatinti atsipalaidavimą.
Vaistininkė priduria, kad tiek melisa, tiek ramunėlės įprastai nesukelia mieguistumo dienos metu ir daugeliui žmonių yra saugios vartoti ilgesnį laiką. Šias vaistažoles galima gerti kaip arbatą vakare – tai gali virsti maloniu ritualu prieš miegą. Vis dėlto tam tikroms žmonių grupėms reikėtų būti atsargioms ir prieš vartojant bet kokius vaistažolių preparatus pasitarti su gydytoju. Tai patariama padaryti turintiems skydliaukės sutrikimų bei astrinių šeimos augalams – kiečiams, šalpusnėms ar ambrozijai – alergiškiems žmonėms.
Valerijonas ir apyniai
Valerijono šaknis ir šakniastiebiai turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veikia centrinę nervų sistemą. Tai yra viena dažniausių vaistažolių augaliniuose raminamųjų savybių turinčiuose preparatuose. Su valerijonu dažnai derinami apynių žirginiai, nes šių žolelių poveikis tarsi vienas kitą papildo – apyniai turi lengvą sedatyvinį poveikį ir padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
„Valerijonas ir apyniai ypač tinka tiems, kuriems sunku nurimti ir užmigti dėl įtampos ar nerimastingų minčių. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad valerijonas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač raminamaisiais ir antidepresantais. Taip pat jį vartojant nerekomenduojama vairuoti ar dirbti darbų, reikalaujančių ypatingo dėmesio, nes gali atsirasti mieguistumas. Nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi šios žolelės vartoti nerekomenduojama“, – pasakoja vaistininkė.
Pasiflora ir kanapių lapai
Pasiflora, dar vadinama pasifloriniu garbiniuku, Europoje vis labiau vertinama kaip natūrali priemonė miego ir nerimo problemoms lengvinti. Pasifloroje randama viteksino, izoviteksino, orientino ir izoorientino bei fenolinių junginių. Būtent šių medžiagų kompleksas siejamas su raminamuoju pasifloros poveikiu nervų sistemai ir galimu indėliu į ramesnį miegą.
„Pastaraisiais metais miegui ir atsipalaidavimui vis dažniau pasirenkami ir kanapių lapų produktai. Jie vertinami dėl sudėtyje esančių flavonoidų bei antioksidantų, taip pat švelnaus raminamojo poveikio, todėl dažnai vartojami vakare siekiant sumažinti vidinę įtampą ir lengviau pasiruošti miegui“, – sako vaistininkė.
Renkantis pasifloros ar pluoštinių kanapių arbatą, G.Stankevičienė pataria atkreipti dėmesį, kokia augalo dalis nurodyta sudėtyje. Pasifloros preparatuose dažniausiai naudojama antžeminė augalo dalis – lapai, stiebai ir žiedai, o pluoštinių kanapių arbatai turėtų būti naudojami būtent lapai. Kaip ir kitų raminamųjų žolelių atveju, pasifloros nereikėtų derinti su receptiniais raminamaisiais vaistais ar migdomaisiais be gydytojo konsultacijos.
Kaip išsirinkti ir vartoti žoleles teisingai?
Renkantis žoleles miegui svarbu atsižvelgti į kelias taisykles. Visų pirma, verta pradėti nuo vienos žolelės, kad būtų galima įvertinti jos poveikį. Taip pat reikia kantrybės – dauguma žolelių veikia švelniai ir jų efektas pasireiškia po kelių dienų ar savaičių reguliaraus vartojimo.
„Ruošiant žolelių arbatą svarbu ne tik pasirinkti tinkamą augalą, bet ir laikytis paruošimo rekomendacijų. Įprastai 1–2 arbatiniai šaukšteliai žolelių užpilami 200 ml maždaug 90 laipsnių temperatūros vandens, arbata uždengiama ir paliekama 10–15 minučių“, – teigia ji.
Vaistinėse žolelės miegui siūlomos ir kitomis formomis – kaip ekstraktai, tabletės ar kapsulės. Renkantis konkretų preparatą, visuomet patariama pasitarti su vaistininku, kuris padės išsirinkti tinkamiausią variantą pagal individualius poreikius.
„Visgi žolelės nėra vaistai ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Jei miego sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, yra labai ryškūs arba lydimi kitų simptomų, būtina kreiptis į specialistą. Tačiau lengvesniais atvejais, kai miegą trikdo laikinas stresas ar pakitęs gyvenimo ritmas, žolelės gali būti puikus natūralus pagalbininkas“, – apibendrina G.Stankevičienė.
