Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas sako, kad nemažai ligų vystosi tyliai, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto, inkstų pažaidos ar kitų komplikacijų riziką“, – teigia gydytojas.
Fizinis aktyvumas neapsaugo nuo visų ligų
Pasak E.Šivicko, gera fizinė forma dar nereiškia, kad organizme nevyksta nepageidaujami pokyčiai.
„Aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, tačiau jis neapsaugo nuo visų ligų. Net ir fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas“, – aiškina gydytojas.
Dažniausiai nepastebimai vystosi tie sutrikimai, kurie progresuoja palaipsniui ir nesukelia skausmo. Tai gali būti padidėjęs kraujospūdis, lipidų ar gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas, mažakraujystė ar tam tikrų vitaminų bei mikroelementų stoka.
„Pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio žmogus nejaučia, tačiau kraujagyslėse ilgainiui gali formuotis ateroskleroziniai pakitimai. Padidėjęs kraujospūdis taip pat dažnai nesukelia jokių simptomų, bet didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo riziką“, – sako E.Šivickas.
Į kai kuriuos simptomus vyrai linkę numoti ranka
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad tam tikri kasdieniai simptomai gali būti susiję su vidiniais organizmo disbalansais, nors dažnai jie nurašomi nuovargiui ar stresui.
„Jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miego kokybė, atsiranda nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikos svyravimai, verta pagalvoti apie platesnį sveikatos įvertinimą“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, nuolatinis nuovargis gali būti susijęs su mažakraujyste, skydliaukės funkcijos sutrikimais, gliukozės apykaitos pokyčiais, lėtiniu uždegimu, depresija ar miego sutrikimais. Tuo metu sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai kartais gali būti ankstyvas kraujagyslių, metabolinių ar hormoninių sutrikimų ženklas.
Hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik fizinę būklę
E.Šivickas pabrėžia, kad hormonai turi didelę įtaką vyro energijai, miegui, nuotaikai, raumenų masei ir bendrai savijautai.
„Dažniausiai kalbama apie testosteroną, tačiau ne mažiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis. Testosterono sumažėjimas gali pasireikšti sumažėjusiu libido, erekcijos sutrikimais, nuovargiu, prastesne nuotaika ar raumenų masės mažėjimu“, – pasakoja gydytojas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad šie simptomai nebūtinai reiškia hormonų stoką. Juos gali lemti ir miego trūkumas, antsvoris, lėtinės ligos, depresija, alkoholis, tam tikri vaistai ar ilgalaikis stresas.
„Sunerimti verta tada, kai simptomai yra nauji, progresuoja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju svarbiausia ne pradėti savarankiškai vartoti papildus ar hormoninius preparatus, o kreiptis į gydytoją ir atlikti tikslingą ištyrimą“, – sako specialistas.
Kokius tyrimus verta atlikti profilaktiškai?
Profilaktinių tyrimų apimtis priklauso nuo žmogaus amžiaus, rizikos veiksnių ir jau turimų ligų, tačiau tam tikri tyrimai dažnai naudingi daugeliui vyrų.
„Profilaktiškai dažnai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, gliukozės lygio (nevalgius) tyrimą, lipidogramą, kreatininą bei kepenų fermentų tyrimus. Esant nuovargiui ar kitoms indikacijoms gali būti tikslinga įvertinti feritiną, vitaminą B12 ar vitaminą D“, – vardija E.Šivickas.
Jis taip pat primena apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas: širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei storosios žarnos vėžio prevencines programas.
„Šios programos svarbios todėl, kad leidžia ieškoti ligų dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Nustačius padidėjusią riziką galima laiku imtis tolimesnio ištyrimo, gyvensenos korekcijos ar gydymo“, – pabrėžia gydytojas.
