2025-02-24 08:30

Perspėja: užsikrėtusių šiomis ligomis daugėja, o atsakomybė tenka visiems

Lytinė sveikata yra svarbi mūsų bendros gerovės dalis, tačiau dažnai ją pamirštame arba skiriame per mažai dėmesio.
Lytiniu keliu plintančios ligos
Lytiniu keliu plintančios ligos / Shutterstock nuotr.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai pažymi, kad užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) gali kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo, todėl pajutus net menkiausius simptomus, būtina kreiptis į specialistus. Taip pat svarbu pasitikrinti ir profilaktiškai, kadangi kai kurios LPI simptomų neturi, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.

Europoje LPI atvejų daugėja

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, 2023 m. Europoje gonorėjos atvejų padaugėjo beveik trečdaliu (31 proc.) lyginant su 2022 m. Daugiausia atvejų buvo užregistruota tarp 20–24 metų amžiaus moterų ir 25–34 metų amžiaus vyrų. Sergamumas sifiliu 2023 m. padidėjo 13 proc. palyginus su 2022 m., ypač tarp 25–34 metų amžiaus vyrų. Sergamumas chlamidioze išliko stabilus, tačiau rūpestį kelia tai, kad daugiausia atvejų užfiksuota tarp jaunų 20–24 metų amžiaus moterų.

ELPKC vertinimu, didesnį sergamumą gali nulemti tokios priežastys kaip geresnis diagnostikos prieinamumas, žmonių sąmoningumas tikrintis profilaktiškai, mažėjantis apsaugos priemonių – prezervatyvų naudojimas ir lytinių partnerių kaita. Stebimas ir ŽIV preekspozicinės profilaktikos (PrEP) didėjimas, t. y. reguliarus vaistų vartojimas, kuris sumažina riziką užsikrėsti ŽIV, tačiau neapsaugo nuo užsikrėtimo LPI. Vartojant PrEP, asmenys nelinkę naudoti prezervatyvų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nemokami prezervatyvai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nemokami prezervatyvai

Lietuvoje 2023 m. sergamumas LPI nedidėjo, lyginant su 2022 m. Daugiausia LPI užregistruota tarp 25–34 metų amžiaus asmenų, daugiau – vyrų populiacijoje.

Kaip užsikrečiama?

LPI – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu nuo šiomis infekcijomis užsikrėtusio asmens. Buitiniu keliu, pavyzdžiui, liečiant durų rankenas, tualeto sėdynes, dalijantis drabužiais ar valgymo indais, LPI neužsikrečiama.

Svarbu žinoti, kad užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar pusmečio, o kartais požymių visai nebūna. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius LPI simptomus: iš lyties organų ar šlapimo takų atsiradusias išskyras; dažną ar skausmingą šlapinimąsi; baltas apnašas burnoje, varpoje ar makštyje; bėrimą lyties organų srityje; kraujavimą lytinių santykių metu ar po jų, mėnesinių ciklo viduryje ir kt.

Shutterstock nuotr./Gimda
Shutterstock nuotr./Gimda

Pastebėjus minėtus ligos simptomus, svarbu pasitikrinti tiek pačiam, tiek lytiniam partneriui. Nustačius LPI – būtina ištirti ir gydyti lytinius partnerius ir užbaigti gydymą pagal gydytojo nurodymus, net jei simptomai praeina anksčiau.

Jei LPI negydoma arba gydymas nepradėtas laiku, gali kilti rimtų komplikacijų, tokių kaip makšties infekcijos, gimdos kaklelio uždegimas, priešinės liaukos ir sėklidžių uždegimai, nevaisingumas tiek vyrams, tiek moterims ir kt.

Daugiau informacijos apie LPI rasite čia NVSC interneto svetainėje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą