Sekite 15min Google
„Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad mažinant vaikui temperatūrą svarbu žiūrėti ne tik į termometro rodmenis, bet ir į vaiko savijautą bei elgesį.
„Įprastai karščiavimą mažinantys vaistai vartojami temperatūrai pakilus virš 38,5 °C arba tuomet, kai vaikas ją blogai toleruoja. Net jei temperatūra žemesnė, tačiau vaikas vangus, neužsiima įprasta veikla ir jam akivaizdžiai negera, nereikėtų laukti vien aukštesnio skaičiaus termometro stulpelyje“, – sako ji.
Sirupas ar žvakutė?
Jei vaikas vaistus geria noriai, nevemia ir neturi rijimo problemų, galima rinktis sirupą. Jis patogus ir tuomet, kai dozę reikia tiksliai išmatuoti dozavimo švirkštu. Žvakutė gali praversti, jei vaikas atsisako vaistus gerti, vemia, turi rijimo problemų ar miega ir jo nenorima žadinti.
„Jeigu vaikas viduriuoja, geriau rinktis geriamąjį vaistą – žvakutė gali būti greitai pašalinta iš organizmo ir nespėti suveikti. Be to, jos dozės negalima taip lengvai pritaikyti kaip sirupo, kurį galima tiksliai pamatuoti dozavimo švirkštu“, – paaiškina vaistininkė.
Tačiau keičiant vaisto formą pirmiausia būtina patikrinti veikliąją medžiagą. Jei sirupe ir žvakutėje ji ta pati, abiejų vienu metu vartoti negalima.
„Taip dubliuojamas tas pats vaistas ir jo dozė, todėl didėja nepageidaujamų reakcijų bei apsinuodijimo pavojus. Vaisto formas galima keisti dienos eigoje, laikantis vartojimo intervalų, pavyzdžiui, dieną duoti sirupo, o naktį rinktis žvakutę“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.
Išspjovė ar išvėmė vaistus – ar kartoti dozę?
Kitas dažnas tėvų klausimas kyla vaikui išspjovus ar netrukus po vartojimo išvėmus vaistus. Tokiu atveju svarbu ne skubėti kartoti dozę, o įvertinti, kiek laiko praėjo, ir patikrinti konkretaus preparato pakuotės lapelį.
„Galima vadovautis vadinamąja 30 minučių taisykle: jei nuo vaisto suvartojimo praėjo mažiau nei 30 minučių, dozę rekomenduojama kartoti, nes tikėtina, kad vaistas nespėjo pasisavinti. Jei praėjo daugiau nei 30 minučių, jos kartoti nerekomenduojama, nes dalis vaisto jau galėjo būti pasisavinta. Vis dėlto pirmiausia svarbu vadovautis konkretaus preparato pakuotės lapelyje pateikta informacija“, – pabrėžia ji.
Paracetamolis ar ibuprofenas?
Vaikų temperatūrai mažinti vartojamas paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolis mažina temperatūrą ir skausmą, o ibuprofenas pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu.
Pasak vaistininkės, paracetamolis gali būti skiriamas ir patiems mažiausiems vaikams, o ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jaunesniems kūdikiams – tik gydytojui paskyrus. Sergant vėjaraupiais ibuprofeno vartoti negalima, tokiu atveju pasirenkamas paracetamolis.
„Jeigu temperatūrą pavyksta suvaldyti vienu vaistu, antrojo vartoti nereikia. Kai vieno poveikio nepakanka, paracetamolį ir ibuprofeną galima vartoti pakaitomis, tačiau ne tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, vaikui išgėrus ibuprofeno ir temperatūrai vėl pakilus po 3–4 valandų, paracetamolio galima duoti anksčiausiai po 4 valandų“, – aiškina I. V. Aukštikalnienė.
Dozę geriau skaičiuoti pagal svorį
To paties amžiaus vaikai gali sverti skirtingai, todėl, vaistininkės teigimu, tiksliau vaisto dozę parinkti pagal kūno svorį. Vadovaujantis vien amžiumi, mažiau sveriančiam vaikui dozė gali būti per didelė, o daugiau sveriančiam – nepakankama.
„Ibuprofeno dozė yra 10 mg vienam kilogramui kūno svorio, o paracetamolio – 15 mg vienam kilogramui. Dozuojant pagal vaiko svorį galima tiksliau parinkti reikiamą vaisto kiekį“, – sako ji.
Norėdami kuo greičiau sumažinti temperatūrą, tėvai kartais kitą vaistą duoda dar nespėjus suveikti pirmajam. Paracetamoliui ir ibuprofenui pradėti veikti reikia maždaug pusvalandžio, o optimalus poveikis gali pasireikšti maždaug per valandą.
„Pasitaiko, kad jau po 15 minučių tėvai svarsto, ką dar vaikui duoti. Kita klaida – vienu metu duodami keli vaistai tikintis geresnio poveikio. Taip pat svarbu nepamiršti skysčių, nes karščiuodami vaikai jų netenka. Nereikėtų vaiko intensyviai vėsinti – šaltis sutraukia kraujagysles ir apsunkina temperatūros reguliavimą per odą“, – vardija vaistininkė.
Kada jau reikia gydytojo?
Gydytojo įvertinimo reikia, jei jaunesnio nei 3 mėnesių kūdikio temperatūra pakyla virš 38 °C, o vyresnio nei 3 mėnesių vaiko – virš 39 °C. Kreiptis reikėtų ir tada, kai karščiavimas tęsiasi ilgiau nei dvi paras, vaikas atsisako gerti, gausiai viduriuoja, vemia, skundžiasi ausies, gerklės ar kitu skausmu, serga lėtine liga, atsiranda neaiškus bėrimas ar skauda šlapinantis.
„Skubios pagalbos reikia, jei vaiką sunku pažadinti, jis neįprastai irzlus ar nesustodamas verkia, prasideda traukuliai, apsunksta kvėpavimas, mėlynuoja lūpos, liežuvis ar nagai, sustingsta kaklas, atsiranda stiprus galvos ar pilvo skausmas, paspaudus neišnykstantis bėrimas. Nedelsti reikėtų ir tuomet, kai vaistai neveikia arba jų poveikis trunka labai trumpai“, – pabrėžia I. V. Aukštikalnienė.
