Sekite 15min Google
Vadinamoji vyrų menopauzė dar vadinama andropauze. Vis dėlto ji gerokai skiriasi nuo moterų menopauzės. Moterims hormoniniai pokyčiai paprastai įvyksta aiškiau ir per santykinai apibrėžtą laikotarpį, o vyrams lytinių hormonų, ypač testosterono, gamyba mažėja pamažu.
Andrologas ir urologas Frankas Sommeris aiškina, kad vyrų hormoniniai pokyčiai gali prasidėti maždaug nuo 35 metų ir tęstis labai ilgai.
Daugelis vyrų jų beveik nepastebi, ypač jei gyvena sveikai ir organizmas sugeba kompensuoti nedidelį testosterono sumažėjimą. Tačiau maždaug trečdalis vyrų, pasak specialisto, įvairius pokyčius jaučia ryškiau.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Pokyčiai gali paliesti tris pagrindines sritis – psichiką, kūną ir seksualinę sveikatą.
Tarp galimų emocinių ir psichologinių simptomų minimi prastesnė savijauta, miego sutrikimai, nerimas, dirglumas, nervingumas ir prislėgta nuotaika.
Pokyčiai gali paliesti tris pagrindines sritis – psichiką, kūną ir seksualinę sveikatą.
Fiziniai požymiai gali būti sumažėjęs darbingumas ir silpnėjanti raumenų jėga.
Seksualinės sveikatos srityje gali mažėti erekcijos stiprumas, rečiau pasireikšti rytinės erekcijos ir silpnėti lytinis potraukis.
Jei tokie simptomai trunka ilgiau nei šešias-aštuonias savaites, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Ne visada kaltas testosteronas
Specialistas pabrėžia, kad panašūs simptomai nebūtinai reiškia testosterono trūkumą. Juos gali sukelti ir kitos būklės, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai.
Todėl gydytojo užduotis – nustatyti tikrąją priežastį. Paprastai atliekama išsami anamnezė, fizinė apžiūra, o prireikus ir kraujo tyrimai.
Vertinamas ne tik bendras testosterono kiekis, bet ir biologiškai aktyvus testosteronas – būtent ši hormono dalis tiesiogiai veikia organizmo ląsteles.
Ar reikalinga testosterono terapija?
Jei nustatomas ryškus testosterono trūkumas ir simptomai stipriai blogina gyvenimo kokybę, gali būti svarstoma pakaitinė testosterono terapija.
Tačiau toks gydymas nėra skiriamas automatiškai. Ilgalaikė terapija gali turėti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, padidinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ar sustiprinti kūno plaukuotumą.
Frankas Sommeris teigia, kad kai kuriems vyrams hormonų terapija gali būti taikoma vienus ar dvejus metus, kad jie atgautų energiją ir fizinę būklę. Tuo pat metu svarbu keisti gyvenimo būdą. Daliai vyrų vėliau gydymą galima nutraukti, nors kai kuriems jis gali būti reikalingas ilgiau.
Fizinis aktyvumas gali padėti
Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą, yra fizinis aktyvumas.
Specialistai rekomenduoja reguliariai judėti, atlikti jėgos pratimus, daugiau vaikščioti, rinktis laiptus vietoje lifto ir apskritai mažinti sėslų gyvenimo būdą.
Kai kurie intervalinio pobūdžio pratimai tyrimuose siejami su palankiais testosterono pokyčiais. Be to, fizinis aktyvumas gali padėti sulėtinti su amžiumi susijusį hormonų mažėjimą ir sušvelninti dalį simptomų.
Svarbi ir mityba
Tam tikrą vaidmenį gali turėti ir mityba bei bendra organizmo būklė.
Vitaminas D siejamas su vyrų hormonų veikla, o jo trūkumas gali būti nepalankus. Tačiau papildų vartojimą verta vertinti pagal individualų poreikį ir tyrimus.
Tam tikros natūralios medžiagos, esančios avižiniuose dribsniuose – avenakozidai – gali šiek tiek padidinti biologinį testosterono lygį. Vis dėlto tai nėra moksliškai ar kliniškai įrodyta. Nepaisant to, geriausios fizinės formos vyrams naudinga kasdien valgyti avižinių dribsnių.
Daug svarbesnis veiksnys – pilvinis nutukimas. Riebalinis audinys pilvo srityje gali skatinti testosterono virtimą estradioliu. Todėl vyrai, kurių liemens apimtis mažesnė, vidutiniškai dažnai turi palankesnį testosterono profilį nei turintys ryškų pilvinį nutukimą.
Testosterono mažėjimas turi ir dvi puses
Kai kurie vyrai su amžiumi sumažėjusį testosterono kiekį vertina ne vien neigiamai. Silpnesnis lytinis potraukis ar mažesnis impulsyvumas kai kuriems gali atrodyti kaip natūrali gyvenimo etapo dalis.
Vis dėlto ryškus hormonų trūkumas gali būti siejamas ir su neigiamomis sveikatos pasekmėmis, todėl svarbu neignoruoti užsitęsusių simptomų.
Svarbiausia – ne kiekvieną nuovargį ar libido sumažėjimą automatiškai vadinti „andropauze“, o įvertinti visą sveikatos būklę ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
