Sekite 15min Google
Žalia mėsa, kelis mėnesius laikyta stiklainyje, vietomis patamsėjusi ar net pasidengusi pelėsiu, daugeliui būtų aiškus ženklas ją išmesti. Tačiau nedidelėje interneto bendruomenėje toks maistas pristatomas kaip savijautą gerinantis produktas. Ši praktika vadinama „High Meat“.
Vienas jos propaguotojų, turinio kūrėjas Marcus Yyoung, vaizdo įraše valgo, jo teigimu, keturis mėnesius šaldytuve laikytą žalių kepenų gabalėlį. Jis tvirtina, kad mėsoje esančios bakterijos „detoksikuoja žarnyną“, o pats produktas gali suteikti energijos ir net sukelti euforiją. Dar daugiau – „High Meat“ jis vadina „tarsi geriausiu antidepresantu“.
Skonį Yyoung apibūdina kaip kartų ir labai gleivėtą, tačiau kartu primenantį „salyklo skonio sūrį“. Nors pripažįsta, kad valgyti tokį produktą „šiek tiek šlykštu“, vis tiek laiko jį „gana sveiku“.
VMVT Gyvūninių produktų skyriaus atstovų vertinimas priešingas: nei teiginiai apie poveikį žarnynui ar nuotaikai, nei pažadai dėl didesnio testosterono kiekio nėra pagrįsti patikimais moksliniais tyrimais.
„Pabandyčiau, jei tikrai būtų naudos“
Jauni žmonės, kuriems gatvėje buvo parodyti tokie „TikTok“ vaizdo įrašai, dažniausiai reagavo kritiškai. „Šlykštu“, „kvaila mada“, „kam apskritai taip daryti?“ – taip jie vertino matytus vaizdus.
Vis dėlto žalio ar fermentuoto maisto idėja jiems nėra visiškai svetima. Vienas jaunas vyras pasakojo jau ragavęs žalio pieno dėl jam priskiriamos naudos sveikatai. Kitas priminė, kad sūris taip pat fermentuojamas, o kai kuri mėsa valgoma žalia.
Todėl dalis apklaustųjų tokio eksperimento visiškai neatmestų. „Pabandyčiau, jei tai iš tikrųjų turėtų naudos“, – sakė vienas jų.
Tokių įrodymų šiuo metu nėra. VMVT Gyvūninių produktų skyriaus specialistai primena, kad socialiniuose tinkluose skleidžiami sveikatos pažadai dažnai remiasi asmeninėmis turinio kūrėjų patirtimis, o ne moksliniais duomenimis.
Žada daugiau energijos ir geresnius sporto rezultatus
„High Meat“ turinys iš dalies siejasi su socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusia „carnivore“ mitybos kryptimi. Jos šalininkų racioną daugiausia sudaro gyvūninės kilmės produktai, o jų įrašuose dažnai kalbama apie didesnę energiją, geresnį virškinimą, hormonų pusiausvyrą ir greitesnį raumenų augimą.
Vienoje 1169 „Instagram“ įrašų, paskelbtų 19 „carnivore“ mitybos turinio kūrėjų, analizėje nustatyta, kad sveikatos pažadai užima svarbią jų komunikacijos dalį. Tačiau patikimų klinikinių tyrimų, kurie leistų patvirtinti tokius plataus masto teiginius, vis dar trūksta.
Inkstai skanesni už kepenis?
Kitas „High Meat“ bendruomenės atstovas, pasivadinęs Fleshgod, vaizdo įrašuose rodo žalius subproduktus ir pasakoja, kokios naudos iš jų tikisi.
„Čia ėriuko širdis, ėriuko inkstai“, – sako jis. Inkstai jam patinka labiau nei kepenys, nes esą yra riebesni. Širdį jis vadina gana nuobodžia, tačiau giria dėl vitamino B12 ir teigia, kad ji suteikia „daug energijos treniruotėms“.
Kitame vaizdo įraše Fleshgod rodo kepenis, kurios, jo žodžiais, pūva apie penkis mėnesius, ir pajuodusią vištų kepenėlę. „Žiūrėk, kokia ji juoda“, – sako jis, vadindamas ją „probiotikais“. Nors kvapą apibūdina kaip itin stiprų, turinio kūrėjas teigia pradėjęs mėgti aitrų skonį. Jo išvada: „Šito reikia, jei nori būti sveikas ir stiprus.“
VMVT pažymi, kad tokie pasakojimai nėra įrodymas, jog produktas naudingas. Tarnybos teigimu, nėra mokslinių duomenų, kad „High Meat“ praktika reikšmingai gerintų fizinį pajėgumą.
Fermentacija ar tiesiog gedimas?
„High Meat“ propaguotojai dažnai aiškina, kad ilgai laikoma mėsa ne genda, o fermentuojasi. Tačiau VMVT pabrėžia, kad šiuos procesus būtina skirti.
„Fermentuojant maisto produktus naudojami specialiai parinkti mikroorganizmai ir kontroliuojamos technologinės sąlygos. Tuo tarpu namų sąlygomis ilgą laiką laikomoje žalioje mėsoje neįmanoma žinoti, kokie mikroorganizmai dauginasi ir kokį poveikį jie gali turėti žmogaus sveikatai“, – teigia tarnyba.
Fermentuojant maisto produktus naudojami specialiai parinkti mikroorganizmai ir kontroliuojamos technologinės sąlygos.
Pasak VMVT, ir argumentas, kad kai kuriose šalyse vartojami fermentuoti mėsos ar žuvies produktai, šiuo atveju netinka. Tradiciniai fermentuoti produktai gaminami pagal nusistovėjusias technologijas, laikantis konkrečių reikalavimų ir kontroliuojant sąlygas.
Mitybos specialistė V. Lukošienė atkreipia dėmesį į dar vieną skirtumą: nemalonų kvapą ar gleives sukeliantys gedimo mikroorganizmai nebūtinai yra tie patys, kurie sukelia ligas.
„Gedimo bakterijos, dėl kurių pasikeičia mėsos kvapas, spalva ar paviršius, ir ligų sukėlėjai yra skirtingi mikroorganizmai. Todėl mėsa gali atrodyti įprastai ir vis tiek būti pavojinga“, – aiškina specialistė.
Kokių infekcijų galima užsikrėsti?
VMVT įspėja, kad žalioje mėsoje gali būti Salmonella, Campylobacter, patogeninių E. coli ir kitų ligas sukeliančių bakterijų. Jų sukeltos infekcijos gali pasireikšti viduriavimu, pilvo spazmais, pykinimu, vėmimu ir karščiavimu.
V. Lukošienė pabrėžia, kad kai kuriems ligų sukėlėjams šaldytuvo temperatūra nėra kliūtis.
„Listeria monocytogenes gali daugintis net +2–4 laipsnių temperatūroje. Nėštumo metu ši infekcija ypač pavojinga vaisiui, o vyresniems ar nusilpusio imuniteto žmonėms ji gali sukelti sunkias ligos formas“, – sako specialistė.
Jos teigimu, šaldytuve gali daugintis ir Yersinia enterocolitica, kurios šaltinis dažnai būna kiauliena. Kai kurios patogeninės E. coli bakterijos gali sukelti hemolizinį ureminį sindromą, pasireiškiantį ūminiu inkstų pažeidimu.
Specialistė taip pat išskiria botulizmo pavojų, kai mėsa laikoma sandariame inde.
„Sandariame stiklainyje susidaro bedeguonė aplinka, kurioje tam tikromis sąlygomis Clostridium botulinum gali gaminti toksiną. Botulizmas yra gyvybei pavojinga būklė: gali dvejintis akyse, nusvirti vokai, sutrikti rijimas ir stiprėti raumenų silpnumas“, – įspėja V. Lukošienė.
Botulizmas yra gyvybei pavojinga būklė: gali dvejintis akyse, nusvirti vokai, sutrikti rijimas ir stiprėti raumenų silpnumas.
Pasak jos, dalis bakterijų gali gaminti toksinus, kurių nepašalintų net vėlesnis mėsos pakaitinimas. Todėl įtartino produkto nereikėtų mėginti „išgelbėti“ jį trumpai pašildžius.
Žalios kepenys kelia ir kitų pavojų
V. Lukošienės teigimu, valgant žalią mėsą gresia ne vien bakterinės infekcijos. Žalia ar nepakankamai termiškai apdorota ėriena, kiauliena ir žvėriena gali būti parazitų šaltinis. Specialistė mini toksoplazmas, trichineles ir kaspinuočius; kai kurių parazitų ne visada sunaikina užšaldymas.
Ji atkreipia dėmesį ir į kepenis – subproduktą, kurį dažnai rodo „High Meat“ turinio kūrėjai.
„Per žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas kiaulių bei šernų kepenis gali būti perduodamas hepatito E virusas. Tai dar viena priežastis nevertinti žalio subprodukto vien pagal jo išvaizdą ar tariamą naudą“, – sako V. Lukošienė.
Per žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas kiaulių bei šernų kepenis gali būti perduodamas hepatito E virusas.
Specialistė priduria, kad gendant baltymams mėsoje gali susidaryti biogeninių aminų. Jie gali sukelti galvos skausmą, veido paraudimą, pykinimą, širdies permušimus ar kraujospūdžio svyravimus. Vartojantiems kai kuriuos antidepresantus tam tikros tokios medžiagos gali būti ypač pavojingos.
Ar daugiau mėsos reiškia daugiau testosterono?
Vienas dažnų „High Meat“ šalininkų pažadų – didesnis testosterono kiekis. Tačiau vien didesnis mėsos kiekis racione tokio poveikio negarantuoja.
Tyrime, kuriame dalyvavo 42 vyrai, po keturių savaičių reikšmingų tirtų lytinių hormonų koncentracijos skirtumų tarp liesą mėsą ir tofu valgiusių dalyvių nenustatyta. Kita metaanalizė, apėmusi 27 tyrimus ir 309 vyrus, taip pat neparodė, kad mažai angliavandenių turinti mityba apskritai didintų testosterono kiekį.
Šie tyrimai tiesiogiai nenagrinėjo mėnesius laikytos žalios mėsos valgymo. VMVT teigimu, mokslinių įrodymų, kad ši praktika didintų testosterono kiekį, nėra.
Kada kreiptis pagalbos?
Pasak V. Lukošienės, suvalgius įtartino maisto reikėtų kreiptis į gydytoją, jei išmatose atsiranda kraujo, temperatūra pakyla aukščiau nei 38,5 laipsnio, viduriavimas trunka ilgiau nei tris dienas arba pasireiškia dehidratacijos požymiai – svaigsta galva, sumažėja šlapimo kiekis.
Jei dvejinasi akyse, sutrinka kalba ar rijimas arba atsiranda stiprėjantis silpnumas, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
V. Lukošienė pabrėžia, kad siekiant geresnės savijautos verta rinktis įvairią mitybą, kurioje gausu augalinio maisto. Kaip paprastą orientyrą ji mini Kanados arba Harvardo sveikos mitybos lėkštės principą – kasdienį racioną sudaryti iš įvairių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir baltymų šaltinių, užuot eksperimentavus su gendančia mėsa.
