Nors dauguma storosios žarnos vėžio atvejų vis dar nustatoma vyresniems suaugusiesiems, jaunų pacientų skaičius auga visame pasaulyje.
Tai matyti ir Jungtinėje Karalystėje, kur nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios sergamumas šiuo vėžiu tarp jaunesnių nei 24 metų asmenų išaugo net 75 proc., tačiau mokslininkai vis dar nežino, kodėl, rašo BBC.
Londone esančios „St Mark’s“ nacionalinės žarnyno ligoninės rūsyje saugoma unikali dešimčių tūkstančių archyvuotų vėžio mėginių kolekcija.
Šiuo metu jie tiriami pažangiais moksliniais metodais, siekiant suprasti, kas sukėlė kiekvieną vėžio atvejį ir kas per dešimtmečius pasikeitė.
Diagnozę išgirdo vos 23-ejų
27 metų Holi – viena iš vis gausėjančio būrio jaunų žmonių, sergančių šia liga. Iš pradžių pilvo pūtimas ir svorio kritimas buvo priskirti dirgliosios žarnos sindromui, kol būklė taip pablogėjo, kad mergina atsidūrė skubios pagalbos skyriuje.
Atlikus išsamius tyrimus jaunai aktorei diagnozuotas pažengęs storosios žarnos vėžys. Tuo metu Holi buvo vos 23-ejų, ir jai prireikė agresyvaus gydymo.
Holi teigė, kad intensyvi chemoterapija „paveikė ją taip, kaip ji niekada nebūtų pagalvojusi“, o „sunkiausia buvo susitaikyti su tuo, kad gyvenimas nebebus toks pats“. Dabar ji gyvena su stoma ir turi būti nuolat stebima gydytojų.
Tiesa, yra ir kuo pasidžiaugti: Holi jau daugiau nei trejus metus gyvena be vėžio požymių ir planuoja vestuves. Visgi, slogios mintys ją dar užklumpa: „Visa tai atrodo labai neteisinga, ir galvoju – kodėl aš?“
Viltis: įminti jaunėjimo mįslę padės išsaugoti navikai?
Mokslas taip pat dar neturi aiškaus atsakymo, kodėl šis vėžys užklumpa vis jaunesnius žmones. Spėjama, kad priežastys gali būti įvairios – nuo nutukimo ir itin perdirbto maisto iki antibiotikų vartojimo, žarnyno mikrobiomos pokyčių, oro taršos ar mikroplastikų.
„St Mark’s“ ligoninės archyvuose saugomas kiekvieno ten pašalinto storosios žarnos vėžio mėginys. Jie laikomi parafino vaške, kuris leidžia išsaugoti audinius.
Pasak gydytojo gastroenterologo Kevino Monahano, storosios žarnos vėžys tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių didėja visame pasaulyje ir tampa vis didesne problema.
„Turime rasti būdų, kaip veiksmingai užkirsti kelią šiems vėžiams“, – sakė jis.
Jungtinėje Karalystėje nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios sergamumas tarp 25–49 metų žmonių išaugo 51 proc., nors dauguma atvejų vis dar nustatoma vyresniems asmenims.
K.Monahanas pabrėžė, kad ši archyvinė kolekcija – tai „unikalus išteklius, tikriausiai neturintis analogų pasaulyje“, galintis padėti išsiaiškinti ligos priežastis tarp jaunų žmonių.
Mėginiai, kartu su juose esančiomis žarnyno bakterijomis, išsaugoti parafino vaške ir dabar siunčiami į Vėžio tyrimų institutą detaliai molekulinei analizei, kuri tapo įmanoma tik pastaraisiais metais.
Skirtingos vėžio priežastys palieka skirtingus „pėdsakus“ – DNR pažeidimų parašus vėžinėse ląstelėse.
Stebint, kaip laikui bėgant keitėsi šių parašų paplitimas, galima nustatyti tikėtiną vėžio priežastį jaunų žmonių grupėje.
Profesorius Trevoras Grahamas teigia, kad viena pagrindinių hipotezių – tam tikra E. coli bakterijos rūšis, kuri šiandien dažniau aptinkama jaunų žmonių žarnyne, o anksčiau buvo reta.
Manoma, kad šios bakterijos išskiria toksinus, pažeidžiančius žarnyno audinių DNR ir skatinančius vėžio vystymąsi. Tačiau lieka klausimas – kodėl šios bakterijos dabar tapo dažnesnės?
„Jei šie vadinamieji „blogi mikrobai“ sukelia augimą, turėtume matyti, kad jų paliekami DNR pažeidimų pėdsakai anksčiau buvo reti, o laikui bėgant vis dažnėjo… taip pat galime patikrinti ir kitas hipotezes“, – sakė T.Grahamas.
Vis dėlto, kad ir kokia būtų tikroji priežastis, jis pabrėžė, kad navikų archyvas yra „tikras lobynas“, pridurdamas: „Manau, atsakymas gali būti šiame kambaryje.“
