2025-08-02 13:14

Autistiškų žmonių daugėja: apie „kitoniškumo“ jausmą ir diagnozės atradimą jau suaugus

Autizmas, autizmo spektro sutrikimas, autistiškas – ar visi šie apibūdinimai apima tuos pačius žmones? Ar įmanoma turėti tik autistiškų bruožų, bet dar neturėti diagnozės? Ko šiandien mes dar nesuprantame apie autizmą? Kokie bruožai signalizuoja tėvams, kad dėl vaiko derėtų pasikonsultuoti su medikais? Kaip gyveno autistiški žmonės anksčiau, kai nebuvo tiek pagalbos. Ką jaučia sužinoję, kad tas viso gyvenimo jausmas „esu kitoks“ yra autizmas. Išsamiai ir jautriai apie autizmą tinklalaidėje „Iki kaulų smegenų“ kalbėjo „Lietaus vaikų“ valdybos pirmininkė, pati auginanti autistišką sūnų Kristina Košel-Patil.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

– Autistiški žmonės, autizmas, autizmo spektro sutrikimas – dažnai girdime šiuos apibūdinimus, sąvokas. Ar visais atvejais įvardijame tą patį? Atrodo, kartais žmonės šias sąvokas vartoja ne visai tinkamai. Kaip jūs įvardintumėte, ką vadinate autizmu?

– Jūsų klausimas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kad dažniau girdite kalbant apie autizmą. Tai – tiesa. Mano vaikui yra dvylika, autizmas jam buvo diagnozuotas prieš dešimt metų. Tuomet, kai aš sakiau, kad mano vaikas yra autistiškas, žmonės nesuprasdavo – kas tai per žodis? Ką jis reiškia? Dabar jau man nereikia nieko niekam aiškinti.

Tai reiškia, kad informuotumas apie šią diagnozę tikrai padidėjo. Iš kitos pusės – kai mano vaikas atėjo į šią bendruomenę, autistiškų žmonių Lietuvoje buvo 2 tūkst., o 2024 metų gale – jų buvo 7 tūkst. Ir tai reiškia, kad beveik visi savo aplinkoje, giminėje turi vaiką, dažniausiai tai vaikas, su autizmo spektro diagnoze.

O ką aš vadinu autizmo spektro sutrikimu? Dažniausiai tai žmonės, kurie kreipėsi į gydytoją ir jiems buvo tokia diagnozė nustatyta.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą