Šie įvykiai atskleidė, kad didžiausią smūgį patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu, kaip ir kiti geopolitiniai įvykiai, stipriai veikia pasaulinius klimato kaitos susitarimus. Šie įvykiai skatina diskusijas apie valstybių pasirengimą spręsti sveikatos sektoriuje kylančius iššūkius. Lietuva taip pat turi peržiūrėti savo planus, siekdama stiprinti visuomenės sveikatos sistemos atsparumą klimato kaitos keliamoms grėsmėms ir užtikrinti vienodą apsaugą visiems gyventojams.
Visa tai pranešime žiniasklaidoje aptaria sociologijos doktorantė Rima Proscevičiūtė iš Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad klimato kaita iš esmės yra sveikatos krizė. Tarptautiniais skaičiavimais, 2030–2050 m. dėl jos kasmet gali papildomai mirti apie 250 tūkst. žmonių dėl prastos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio. Nors dažnam atrodo, kad tai tolimų šalių problemos, mokslininkai pabrėžia jau matomą poveikį Lietuvoje. 2023 m. lapkritį Dubajuje vykusiame COP28 susitikime pirmą kartą buvo priimta Klimato ir sveikatos deklaracija, kuri kviečia į klimato kaitos politiką įtraukti sveikatos aspektus. Prieš kelis mėnesius vykusiame COP29 susitikime Baku, buvo organizuojamas aukšto lygio renginys, skirtas temai „Sveikata klimato darbotvarkės centre“.
Su klimato kaita susijusi rizika visuomenės sveikatai
Lietuvoje su klimato kaita susiję pavojai visuomenės sveikatai mokslininkams kelia nerimą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tokius žmonių sveikatai pavojingus reiškinius kaip ekstremalūs karščiai, miškų gaisrai, pernešėjų platinamos ligos bei oro tarša. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2019, 2020, 2023 ir 2024 metai buvo karščiausi nuo tokių stebėjimų pradžios. Didėjanti temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir su karščiu susijusias ligas, ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, vaikams. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2024 m. buvo užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, kurie darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai.
Dėl klimato kaitos didėja miškų gaisrų rizika. 2024 m. didžiausi miškų gaisrai Lietuvoje degė Nemenčinėje ir Druskininkuose. Dėl dūmų poveikio gali paūmėti kvėpavimo takų problemos. Vilniuje oro taršos poveikis siejamas su 10–15 proc. didesniu sergamumu bronchitu ir astma, palyginti su mažiau užterštomis vietovėmis.
Bene aktualiausia ir daugiausiai visuomenės dėmesio susilaukianti rizika Lietuvoje yra susijusi su erkių platinamų ligų paplitimo didėjimu, nes šiltesniame klimate daugėja erkėms tinkamų buveinių. Lietuvoje kasmet užregistruojama šimtai Laimo ligos atvejų. Pavyzdžiui, 2022 m. jų skaičius siekė apie 3 tūkst. Erkinio encefalito atvejų skaičius svyruoja, bet kasmet jų užregistruojama nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio.
Vis dažniau pripažįstama, kad psichologinis klimato kaitos poveikis yra labai svarbus visuomenės sveikatai. Kaip teigia KTU sociologė Audronė Telešienė, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ duomenimis, net 15 proc. Lietuvos gyventojų yra priskiriami nerimaujančių dėl klimato kaitos grupei. Stiprus nerimas dėl klimato kaitos gali sukelti emocinį išsekimą, paralyžiuojančią baimę ir sutrikdyti kasdienį žmogaus gyvenimą bei gerą jauseną.
Ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip miestų potvyniai ir karščio bangos, gali sukelti traumas, nerimą ir depresiją. Tokie tiesioginiai išgyvenimai kartu su ekonominiu stresu, socialine izoliacija ir rūpesčiais dėl tokių dalykų kaip maisto trūkumas gali dar labiau pabloginti esamas psichikos sveikatos problemas. Be to, ekologinis nerimas, t. y. chroniška aplinkos pražūties baimė, ypač aktuali jaunajai kartai, o didėjantis supratimas apie klimato kaitą gali sukelti bejėgiškumo jausmą dėl ateities.
Siekiant spręsti šias psichikos sveikatos problemas, būtina stiprinti bendruomenėje teikiamas psichikos sveikatos paslaugas ir įtraukti psichologinius aspektus į klimato kaitos veiksmų planus. Tai turi apimti visuomenės informuotumą, psichikos sveikatos problemų stigmatizavimo mažinimą ir bendruomenės paramos skatinimą.
Šie pavojai rodo, kad Lietuvai būtina skubiai stiprinti visuomenės sveikatos infrastruktūrą. Dabartinės prognozės rodo, kad esant ekstremaliems scenarijams mirtingumas dėl karščio gali padidėti nuo maždaug 7 mirčių per metus (2009–2015 m.) iki 46 mirčių iki šio šimtmečio pabaigos.
Dabartinis pasirengimas ir sveikatos sistemos atsparumas Lietuvoje
Lietuva daro pažangą ruošdamasi klimato kaitos poveikiui sveikatai, tačiau vis dar susiduriama su tam tikrais trūkumais. Nors Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje yra numatytos prisitaikymo strategijos sveikatos sektoriuje, kyla abejonių dėl jų veiksmingumo. Pavyzdžiui, neaišku, ar klimato kaitai tiksliai priskiriami ligų ir mirtingumo rodikliai. Be to, išlieka klausimas, ar sveikatos sistema turi pakankamai resursų ir infrastruktūros veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas, tokias kaip karščio bangos ar naujų ligų protrūkiai.
Europos investicijų banko 2024 m. apklausa rodo, kad nors klimato kaitos poveikis sveikatai yra gerai žinomas – 85 proc. lietuvių pripažįsta šį poveikį, vis dar labai trūksta žinių apie tai, kaip šie pavojai gali būti paversti įgyvendinama politika. Nepaisant tokio aukšto informuotumo lygio, vis dar labai reikia visuomenės informavimo ir švietimo kampanijų, kad bendruomenės būtų informuojamos apie su klimato kaita susijusią riziką sveikatai.
Didėjant ekstremalių orų reiškiniams, svarbu stiprinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Atspari sveikatos priežiūros sistema gali numatyti su klimatu susijusius sukrėtimus, į juos reaguoti, susidoroti su jais, atsigauti ir prisitaikyti prie jų. Siekiant padidinti atsparumą, būtina stiprinti klimato kaitai jautrių ligų priežiūros sistemas, investuoti į klimato kaitai atsparią infrastruktūrą, pavyzdžiui, pastatų vėdinimo sistemas, žaliąsias ir mėlynąsias zonas miestuose. Taip pat svarbu parengti išsamius nacionalinius sveikatos ir prisitaikymo prie klimato kaitos planus.
Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) PSO paragino įtraukti sveikatos klausimus į visus klimato politikos formavimo aspektus, pabrėždama, kad pirmenybės teikimas žmonių sveikatai yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir strateginė galimybė.
