K. Apostolovas dirba Skrato kaime, įsikūrusiame Belasicos kalnų papėdėje, netoli Graikijos ir Šiaurės Makedonijos sienų. Nepaisant garbaus amžiaus, jis beveik kasdien įveikia tą pačią įkalnę, lankydamas vietos gyventojus.
Jo istorija Bulgarijoje nėra išskirtinė. Šalyje daugelis šeimos gydytojų dirba gerokai ilgiau nei sulaukia pensinio amžiaus, nes ypač kaimo vietovėse tiesiog nėra kam jų pakeisti, rašo AFP.
2023 m. duomenimis, net 54,5 proc. Bulgarijos gydytojų buvo 55 metų ar vyresni – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo „Eurostat“ statistika. Šeimos gydytojų vidutinis amžius šiuo metu viršija 61 metus.
Tuo pat metu Bulgarijoje fiksuojama trumpiausia tikėtina gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje – 2024 m. ji siekė 75,8 metų, kai ES vidurkis buvo 81,5 metų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šalyje taip pat matomas vienas didžiausių išvengiamų mirčių rodiklių.
Ekspertai nurodo, kad viena to priežasčių – gydytojų trūkumas. Dėl jo ligos dažniau diagnozuojamos per vėlai, o lėtinės ligos gydomos nepakankamai efektyviai.
Vienas gydytojas prižiūri daugiau nei 1 500 pacientų
Vien K. Apostolovo pacientų sąraše – daugiau kaip 1 500 žmonių, gyvenančių keliuose aplinkiniuose kaimuose.
„Kaip šiandien jaučiatės?“ – per tvorą šūkteli jis dviem pagyvenusioms moterims, besikalbančioms namo kieme.
Po trumpos konsultacijos 88-erių Milka Umlenova negaili gerų žodžių savo gydytojui.
„Jis net vyresnis už mane, bet vaikšto be lazdos. O aš turiu dvi. Tegul gyvena ilgai ir toliau mumis rūpinasi“, – sako moteris.
Darbo diena prasideda septintą ryto
Gydytojo diena prasideda apie 7 valandą ryto. Tuomet jis sėda į savo 20 metų senumo „Peugeot“ ir iš Petričiaus miesto važiuoja maždaug 16 kilometrų iki Skrato.
Dažnai pacientai jo jau laukia. Vieni kreipiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio, kiti – dėl diabeto ar kitų sveikatos problemų.
„Kol kas jaučiuosi gerai. Darbas manęs nevargina. Dirbsiu tol, kol jausiuosi pajėgus ir pacientai bus patenkinti“, – sėdėdamas prie masyvaus medinio stalo sako gydytojas.
Apsivilkęs baltą chalatą ir vilkėdamas šviesiai mėlynus marškinius, jis kabineto duris atveria 8 valandą ryto.
Senajame mūriniame pastate vaistai ir švirkštai sudėti į dar praėjusio amžiaus vidurį menančias vitrinas.
Vidurdienį gydytojas išvyksta lankyti pacientų, kurie patys nebegali atvykti į kabinetą, o po pietų automobiliu apvažiuoja aplinkinius kaimus.
„Jauni gydytojai čia neatvyksta“
K. Apostolovas sako, kad mielai užleistų vietą jaunesniam kolegai.
„Su malonumu pasitraukčiau, jei atsirastų žmogus, norintis čia dirbti. Tačiau jaunų gydytojų nėra“, – apgailestauja jis.
Medicinos praktiką jis pradėjo dar 1962 metais kaip apylinkės gydytojas. Vėliau vadovavo ligoninės skyriui Petričiuje, dirbo kardiologu, o Skrate įsikūrė tik 2000-aisiais, jau perkopęs 60-metį.
Per daugiau nei šešis dešimtmečius medicina smarkiai pasikeitė, tačiau, pasak jo, žinios ir sukaupta patirtis išlieka ne mažiau svarbios.
Šeimos gydytojai sensta, o pamainos nėra
EBPO duomenimis, nors Bulgarijoje gydytojų skaičius apskritai nėra mažas, pirminės sveikatos priežiūros sistema išlieka nepakankamai išplėtota, nepakankamai finansuojama ir nepakankamai vertinama.
Bulgarijos nacionalinės šeimos gydytojų asociacijos viceprezidentė Gergana Nikolova sako, kad būtent šeimos gydytojams tenka didžiausia atsakomybė.
„Mes esame Atlasas, laikantis viską ant savo pečių. Tik šis Atlasas jau paseno“, – sako ji, turėdama omenyje senovės graikų mitologijos herojų.
Pasak jos, jauni gydytojai vengia rinktis šeimos gydytojo specialybę, ypač regionuose. Juos atbaido didelė biurokratinė našta, menkos karjeros galimybės ir palyginti nedidelis atlyginimas.
Vis dėlto G. Nikolova džiaugiasi, kad jai pavyko įkvėpti ne vieną jauną mediką.
„Didžiuojuosi, kad uždegiau kibirkštį keliems jauniems gydytojams, kurie dabar mokosi pas mane. Aš pati daugiau nei prieš dvidešimt metų mokiausi pas gydytoją Apostolovą“, – sako ji.
