Sekite 15min Google
Mirtis nuo daržovių – skamba neįtikėtinai, tačiau vienu išskirtiniu atveju dėl tam tikrų azoto junginių vos neįvyko tragedija. Medicinos žurnale „Journal of Emergency Medicine“ neseniai aprašytas 82 metų vyro atvejis. Jis vos nemirė po to, kai kelias savaites valgė burokėlius kilogramais.
Nors tai pavienis atvejis, susijęs su itin dideliu suvartotų burokėlių kiekiu ir papildomu vaistų poveikiu, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) Berlyne pataria vartotojams rinktis kuo įvairesnes daržoves.
Labai vienpusiška mityba, kai vartojama daug nitratų turinčių daržovių, ypač mažiems vaikams gali lemti pavojingai didelį šių medžiagų kiekį organizme.
Kelias savaites valgė beveik po tris kilogramus burokėlių
82 metų vyro atveju problema kilo dėl to, kad burokėliuose, kaip ir gražgarstėse, sultenėse, špinatuose, ridikėliuose, kaliaropėse bei šviežiose prieskoninėse žolelėse, gali būti daug nitratų.
Patys nitratai žmogaus organizmui yra palyginti nepavojingi. Tačiau, kaip aiškina BfR, veikiami bakterijų jie gali virsti nitritais – tiek pačiose daržovėse, tiek virškinimo metu.
Nitritai jau kelia pavojų sveikatai. Jie gali prisijungti prie raudonojo kraujo pigmento hemoglobino ir paversti jį methemoglobinu. Dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį.
Būtent taip nutiko senjorui, kuris, siekdamas sveikiau maitintis, kas savaitę suvalgydavo beveik tris kilogramus burokėlių. Be to, jis išgerdavo ir vandenį, kuriame burokėliai buvo virti, bei vartojo nitratų turintį vaistą nuo širdies negalavimų.
Be to, jis išgerdavo ir vandenį, kuriame burokėliai buvo virti, bei vartojo nitratų turintį vaistą nuo širdies negalavimų.
Vyras buvo pristatytas į ligoninę po trumpalaikio sąmonės netekimo. Jo kraujospūdis buvo žemas, o oda – pilkšvai išblyškusi.
Tyrimai parodė mažą kraujo prisotinimą deguonimi, kurio beveik nepavyko pagerinti net tiekiant maksimalų deguonies kiekį.
Būklė pagerėjo tik paskyrus vaistą, padedantį pakitusį hemoglobiną vėl paversti įprastu hemoglobinu.
Panašūs atvejai anksčiau nustatyti kūdikiams
Tyrimo autorių teigimu, maisto produktuose esančių nitratų sukelta methemoglobinemija anksčiau jau buvo aprašyta kūdikiams.
Mirtini atvejai daugiausia užfiksuoti istoriniuose medicinos šaltiniuose. Dažniausiai jie buvo susiję su kūdikiais, kurie gėrė vandenį iš nitratais užterštų šulinių.
Kaip aiškina Žemutinės Saksonijos vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (Laves), kūdikių organizmas dar nėra pakankamai pajėgus methemoglobiną vėl paversti deguonį pernešančiu hemoglobinu.
Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo saulės šviesos
Nitratai yra natūraliai dirvožemyje aptinkami azoto junginiai. Tačiau jie taip pat naudojami žemės ūkyje kaip trąšos.
Pasak Laves, nitratų kiekis daržovėse ypač priklauso nuo saulės šviesos.
„Kuo mažiau šviesos ir kuo žemesnė temperatūra, kaip ypač dažnai būna žiemą šiltnamiuose, tuo mažiau augalas suskaido pasisavintų nitratų“, – aiškina specialistai.
Be to, intensyvus žemės ūkio tręšimas gali padidinti nitratų koncentraciją požeminiame vandenyje ir dirvožemyje, todėl jų daugiau susikaupia ir augaluose.
Vokietijai – milijoninės sveikatos priežiūros išlaidos
Neseniai atliktame Ekologinės ir socialinės rinkos ekonomikos forumo (FÖS) tyrime, parengtame organizacijos „Greenpeace“ užsakymu, taip pat nagrinėjamas žemės ūkyje naudojamų nitratų poveikis sveikatai.
Žmogaus organizme nitratai iš dalies virsta nitritais daugiausia dėl burnos ertmėje esančių bakterijų.
Pasak Laves, maisto produktuose toks virsmas dažniausiai vyksta tada, kai daug nitratų turintys produktai, pavyzdžiui, špinatai, po gaminimo aušinami per lėtai arba prieš pakartotinį pašildymą per ilgai laikomi šiltai.
BfR taip pat nurodo, kad nitritų susidarymą gali skatinti netinkamas maisto produktų laikymas ir transportavimas.
Galimos ir ilgalaikės pasekmės
Federalinis institutas atkreipia dėmesį ne tik į ūmų deguonies trūkumą, bet ir į kitą galimą pavojų.
Iš nitritų gali susidaryti N-nitrozo junginiai. Dauguma jų, atliekant bandymus su gyvūnais, pasirodė esantys kancerogeniški.
Todėl BfR rekomenduoja kiek įmanoma mažinti su maistu gaunamų nitratų ir nitritų kiekį.
Instituto nuomone, svarbu ne tik įvairiai maitintis, bet ir tinkamais auginimo bei derliaus nuėmimo metodais mažinti nitratų koncentraciją daržovėse.
Specialistai pataria rinktis sezonines daržoves
Žemutinės Saksonijos vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba rekomenduoja, kai tik įmanoma, pirkti sezonines ir lauke augintas daržoves.
„Paprastai lauke auginamose daržovėse nitratų būna mažiau nei užaugintose šiltnamiuose “, – teigia specialistai.
Paprastai lauke auginamose daržovėse nitratų būna mažiau nei užaugintose šiltnamiuose
Daug nitratų turinčių daržovių nereikėtų per ilgai laikyti šiltai. Maisto likučius rekomenduojama greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve.
Pasak Laves, pramoniniu būdu gaminamas daržovių turintis papildomas kūdikių maistas tikrinamas dėl nitratų kiekio.
Ruošiant maistą namuose, jaunesniems nei penkių mėnesių kūdikiams rekomenduojama neduoti tokių daržovių kaip špinatai ir burokėliai.
Vis dėlto BfR specialistai pabrėžia, kad daržovės yra svarbus vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir teigiamą poveikį turinčių antrinių augalinių junginių šaltinis.
„Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti galimą su maistu gaunamų nitratų keliamą pavojų sveikatai, taip pat turėtų atsižvelgti į maisto produktų naudą sveikatai“, – pažymi specialistai.
Todėl apskritai riboti šviežių maisto produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, vartojimo nerekomenduojama.
