„Atsirūgimas – tai organizmo būdas pašalinti skrandyje susikaupusias dujas. Valgant ar geriant į virškinimo traktą patenka oras, kuris vėliau turi ir pasišalinti. Tad skrandžiui susitraukiant, oras ima kilti į viršų ir pasišalina per stemplę – būtent tuomet žmogus atsirūgsta. Iš tiesų šis procesas yra visiškai normalus, ypač jei valgoma greitai, kalbama valgio metu ar geriami gazuoti gėrimai“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
Vaistininkė E.Ramaškienė pažymi, kad viena dažniausių atsirūgimo priežasčių – per greitas valgymas. „Kai valgome skubėdami, mes nuryjame daugiau oro, todėl vėliau jis turi pasišalinti. Panašiai veikia ir gazuoti gėrimai, kurie didina susikaupiančių dujų kiekį skrandyje. O kartais atsirūgimą taip pat gali sukelti riebus, sunkiai virškinamas maistas, ankštinės daržovės, kopūstai ar svogūnai“, – sako vaistininkė E.Ramaškienė.
Visgi vaistininkė E. Ramaškienė pastebi, kad atsirūgimą neretai gali paskatinti ir stresas: „Stresas ir įtampa gali paveikti mūsų virškinimo sistemą – gali turėti įtakos skrandžio rūgštingumo pokyčiams ar sulėtėjusiam virškinimui. Kai kuriais atvejais dažnas atsirūgimas gali būti susijęs su tokiais sutrikimais kaip gastroezofaginis refliuksas, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę.“
Ką daryti, jei atsirūgimas dažnai kartojasi?
Pasak vaistininkės E.Ramaškienės, specifinio vaisto nuo atsirūgimo nėra, todėl labai svarbu palaikyti teisingus kasdienius valgymo įpročius. „Pirmiausia, valgykite ramiai, nekalbėdami ir neskubėdami – taip sumažinsite nuryjamo oro kiekį, todėl ne tik kaupsis mažiau dujų skrandyje, bet ir maistas lengviau virškinsis. Taip pat venkite riebaus maisto, ribokite gazuotus gėrimus. Pavalgę stenkitės iškart nesigulti, nes tai gali paskatinti dujų ir rūgšties kilimą į viršų. Ir, žinoma, nepamirškite streso valdymo – reguliarus dienos ritmas, valgymas neskubant ir pakankamas poilsis gali turėti tiesioginę įtaką mūsų virškinimo sistemai“, – pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
