Remdamasis Europos kardiologų draugijos kongrese pristatytais tyrimo rezultatais apie tai rašo „Everyday Health“.
Tyrėjai analizavo dviejų ilgalaikių tyrimų – Kanados senėjimo išilginio tyrimo (CLSA) ir Europos perspektyvinio vėžio bei mitybos tyrimo EPIC-Norfolk – duomenis. Iš viso vertinta apie 18 tūkst. suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 61 metus.
Kraujo tyrimai leido mokslininkams nustatyti ksilitolio koncentraciją dalyvių organizme, todėl nereikėjo pasikliauti vien jų prisiminimais apie mitybą. Kanados tyrimo dalyviai buvo stebimi šešerius, o EPIC-Norfolk – 30 metų. Per šį laiką užregistruota daugiau kaip 8,6 tūkst. rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių.
Paaiškėjo, kad didesnė ksilitolio koncentracija kraujyje buvo susijusi su dažnesniais infarktais, insultais ir ankstyvomis mirtimis.
Kanados tyrimo grupėje žmonių, kurių kraujyje ksilitolio koncentracija buvo didžiausia, rimto širdies ir kraujagyslių sistemos įvykio rizika buvo 47 proc. didesnė nei tų, kurių organizme šio saldiklio aptikta mažiausiai. Mokslininkai atsižvelgė ir į kitus žinomus rizikos veiksnius – amžių, lytį, rūkymą bei diabetą.
EPIC-Norfolk tyrimo grupėje didžiausią ksilitolio koncentraciją turėjusių žmonių rizika buvo 18 proc. didesnė.
Kiek ksilitolio jie suvartojo, nežinoma
Tyrėjams nepavyko tiksliai nustatyti, kiek ksilitolio dalyviai gaudavo su maistu. Vienas tyrimo autorių, Berlyno universitetinės ligoninės „Charité“ mokslininkas Mario Witkowskis, pripažino, kad apskaičiuoti kasdienį jo kiekį buvo neįmanoma.
Saldikliai gali būti naudojami įvairiuose perdirbtuose produktuose, todėl žmonės ne visada žino, kiek jų iš tikrųjų suvartoja.
Svarbu ir tai, kad žmogaus organizme ksilitolis gali susidaryti vykstant medžiagų apykaitos procesams. Dėl šios priežasties didesnė jo koncentracija kraujyje nebūtinai tiksliai parodo, kiek saldiklio žmogus gavo su maistu.
Kur naudojamas ksilitolis?
Ksilitolis yra cukraus alkoholių grupei priklausantis mažai kalorijų turintis saldiklis. Nedideli natūralūs jo kiekiai aptinkami slyvose, braškėse, žiediniuose kopūstuose ir moliūguose.
Didesniais kiekiais jis naudojamas įvairiuose becukriuose arba mažiau kalorijų turinčiuose produktuose:
- kramtomojoje gumoje;
- saldainiuose ir mėtinukuose;
- gėrimuose bei kepiniuose;
- dantų pastoje ir burnos skalavimo skysčiuose;
- kai kuriuose vitaminų preparatuose;
- kai kurių rūšių žemės riešutų svieste.
Ksilitolis vertinamas dėl teigiamo poveikio burnos sveikatai. Jis gali slopinti ėduonį sukeliančių bakterijų dauginimąsi ir mažinti dantų apnašų kaupimąsi.
Gali paskatinti krešulių susidarymą
Tai nėra pirmasis tyrimas, kuriame keliamas klausimas dėl galimo ksilitolio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. 2024 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad šis saldiklis gali didinti trombocitų reaktyvumą, kitaip tariant, skatinti jų sulipimą ir kraujo krešulių formavimąsi.
Intervencinis kardiologas Sanjivas Patelis paaiškino, kad trombocitai padeda stabdyti kraujavimą, tačiau pernelyg suaktyvėję jie gali suformuoti krešulį. Užkimšęs širdies ar smegenų kraujagyslę, toks krešulys gali sukelti infarktą arba insultą.
M.Witkowskio teigimu, anksčiau atlikti eksperimentai su žmonių krauju parodė, kad ksilitolis gali tiesiogiai sustiprinti trombocitų gebėjimą sulipti. Tai galėtų paaiškinti naujame tyrime pastebėtą ryšį, tačiau šiam mechanizmui patvirtinti dar reikia daugiau tyrimų.
Ar reikėtų atsisakyti ksilitolio?
Tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, todėl neįrodo, kad ksilitolis sukelia infarktą, insultą ar ankstyvą mirtį. Mokslininkai nustatė tik statistinį ryšį, kurį galėjo lemti ir kiti dalyvių sveikatos, mitybos ar gyvenimo būdo veiksniai.
Toksikologė Kelly Johnson-Arbor pabrėžė, kad dabartinių duomenų dar nepakanka tvirtoms išvadoms. Norint tiksliai išsiaiškinti ksilitolio poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, būtini tolesni tyrimai.
S.Patelio teigimu, atsargiau šį saldiklį vertinti verta žmonėms, jau turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai įrodymų teigti, kad ksilitolio būtina visiškai atsisakyti.
M.Witkowskis pataria nevartoti didelių saldiklių kiekių ir kuo dažniau rinktis mažai perdirbtą maistą. Kitaip tariant, retkarčiais sukramtyta becukrė guma nėra pagrindas nerimauti, tačiau didelius ksilitolio kiekius turinčių produktų nereikėtų automatiškai laikyti sveikesne įprastų saldumynų alternatyva.


