Sviestas, alyvuogių ar rapsų aliejus – kuris iš riebalų yra sveikiausias?
„Man nesuprantamais motyvais internete vis dar sklando mitas, kad sviestas yra sveikas riebalas, tačiau tam nėra pagrįstų įrodymų“, – teigia Walter Willett, Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos ir mitybos profesorius.
Tyrimas, kuriame dalyvavo ir W.Willettas, rodo, kad vietoj sviesto geriau rinktis alyvuogių, sojų ar rapsų aliejų. Nustatyta, kad didelis sviesto vartojimas siejamas su 15 proc. didesne mirtingumo rizika. Tuo tarpu vartojant vieną iš šių augalinių aliejų, bendras mirtingumas buvo 16 proc. mažesnis:
-
alyvuogių aliejų
-
sojų aliejų
-
rapsų aliejų
Mokslininkai 33 metus analizavo daugiau nei 221 tūkst.žmonių mitybos įpročius. Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Internal Medicine“.
Mažas pokytis – didelis poveikis
Įspūdinga tai, kad kasdien pakeitus vos 10 gramų sviesto vienu iš minėtų aliejų, ankstyvos mirties ir su vėžiu susijusios mirties rizika sumažėjo 17 procentų. „Septyniolika procentų yra tikrai didelis skirtumas“, – pabrėžia tyrime dalyvavusi Yu Zhang.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sviestą reikia visiškai išbraukti iš raciono. „Nesiūlome visiškai atsisakyti sviesto. Tačiau net ir nedidelis jo sumažinimas gali turėti reikšmingos ilgalaikės naudos sveikatai“, – teigia Yu Zhang.
Blogesnės alternatyvos
Mokslininkai perspėja sviesto nekeisti dar prastesniais riebalais – pavyzdžiui, transriebalais. Jie susidaro, kai augaliniai aliejai pramoniniu būdu hidrinami arba ilgai stipriai kaitinami, pavyzdžiui, gruzdintuvėje. Tokiu atveju iš pradžių sveikas aliejus tampa nesveikas.
Transriebalų dažnai randama bulvytėse fri, picoje, kruasanuose, traškučiuose ar spragėsiuose. Ant pusgaminių pakuočių apie juos gali informuoti užrašas „iš dalies hidrinti augaliniai riebalai“. Jei pasirinkimas yra tarp sviesto ir iš dalies hidrinto augalinio aliejaus su transriebalais, „tikėtina, kad sviestas būtų geresnis pasirinkimas“, – pripažįsta tyrimo vadovas W.Willettas.
Tyrime nagrinėti tik alyvuogių, rapsų ir sojų aliejai – jie priskiriami prie mononesočiųjų riebalų. Apie kitus aliejus, pavyzdžiui, palmių ar kokosų (turinčius daug sočiųjų riebalų), taip pat kukurūzų ar saulėgrąžų (turinčius daug polinesočiųjų riebalų), išvadų nepateikta.
Ne visi riebalai vienodi
Sočiosios riebalų rūgštys
-
randamos, pavyzdžiui, svieste ir kokosų aliejuje
-
didina LDL („blogojo“) cholesterolio kiekį ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką
-
stabilios ir atsparios kaitinimui
Mononesočiosios riebalų rūgštys
-
randamos, pavyzdžiui, alyvuogių aliejuje
-
mažina LDL cholesterolį, naudingos širdžiai ir kraujagyslėms
-
stabilesnės nei polinesočiosios
Polinesočiosios riebalų rūgštys
-
randamos, pavyzdžiui, linų sėmenų aliejuje
-
jautrios karščiui, neturėtų būti stipriai kaitinamos
-
naudingos smegenims ir uždegimų mažinimui
Svarbu žinoti: mitybos tyrimai turi ribotumų
Mitybos tyrimų patikimumas visuomet gana ribotas, ypač kai remiamasi dalyvių užpildytais klausimynais. Tyrėjai turi pasikliauti tuo, kiek žmonės tiksliai prisimena, ką ir kiek valgė.
Taip pat gali būti, kad daug sviesto vartojantys asmenys apskritai laikosi mažiau sveikos mitybos, o tai ir lemia didesnį mirtingumą. O tie, kurie dažniau renkasi augalinius aliejus, gali apskritai maitintis sveikiau – vartoti daugiau daržovių ir šviežių produktų. Todėl galimą naudą gali lemti ne tik pats aliejus, bet ir bendras mitybos modelis.
