„Natūrali grūdėta varškė turi daug baltymų ir palyginti nedaug angliavandenių, todėl jos poveikis cukraus kiekiui kraujyje paprastai būna nedidelis“, – portalui „EatingWell“ aiškino dietologė Laura Burak.
Daug baltymų, mažai angliavandenių
Pusėje puodelio 2 proc. riebumo grūdėtos varškės yra maždaug 12 gramų baltymų ir mažiau nei 5 gramai angliavandenių.
Pasak dietologės Kimberley Rose-Francis, baltymai skatina insulino išsiskyrimą. Insulinas padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, kur ji panaudojama energijai. Dėl to po valgio cukraus kiekis kraujyje gali kilti tolygiau, o ne staigiai.
Pieno produktuose esantys išrūgų ir kazeino baltymai virškinami į mažesnes daleles – peptidus. Kai kurie tyrimai rodo, kad jie gali turėti įtakos insulino išsiskyrimui ir hormonams, reguliuojantiems gliukozės kiekį po valgio.
Tai ypač aktualu tuomet, kai grūdėta varškė valgoma kartu su angliavandenių turinčiu maistu.
Tyrimai rodo, kad pridėjus pieno ar augalinės kilmės baltymų prie angliavandenių turinčio patiekalo, gliukozės kiekis po valgio gali kilti mažiau. Vis dėlto žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, poveikis gali skirtis ir priklausyti nuo konkretaus baltymų šaltinio.
Angliavandenių joje nedaug
Grūdėtoje varškėje yra nedidelis kiekis angliavandenių – daugiausia laktozės, natūralaus pieno cukraus. Laktozė paprastai gliukozės kiekį kraujyje didina lėčiau nei daugelis rafinuotų angliavandenių.
Be to, pieno produktuose yra oligosacharidų – tam tikrų angliavandenių, galinčių būti maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms.
Mokslininkai dar aiškinasi, kokią tiksliai įtaką tai gali turėti gliukozės kontrolei, tačiau manoma, kad sveikesnė žarnyno mikrobiota ilgainiui gali prisidėti prie geresnio cukraus kiekio reguliavimo.
Kitaip tariant, svarbus ne vien cukraus kiekis pačiame produkte, bet ir visa jo sudėtis.
Gali ilgiau išlaikyti sotumo jausmą
Dar vienas grūdėtos varškės privalumas – sotumas. Baltymai padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali sumažėti noras netrukus po valgio griebtis saldumynų ar kitų greitai pasisavinamų angliavandenių.
Jeigu pasirenkama ne visiškai liesa grūdėta varškė, joje esantys riebalai taip pat gali sulėtinti virškinimą.
Kai maistas ilgiau užsibūna skrandyje, gliukozė į kraują patenka palaipsniui. Dėl to cukraus kiekio kraujyje kilimas gali būti lėtesnis, ypač jei varškė valgoma kartu su angliavandenių turinčiais produktais.
Mokslininkai taip pat tyrinėja tam tikrus pieno riebaluose esančius junginius ir jų galimą poveikį uždegimui, insulino veikimui bei gliukozės kontrolei. Tačiau kol kas šių duomenų nepakanka teigti, kad riebi grūdėta varškė būtinai yra naudingesnė už liesą.
Su kuo ją valgyti?
Dietologai rekomenduoja grūdėtą varškę derinti su produktais, kuriuose yra skaidulų.
Vienas paprasčiausių variantų – grūdėta varškė su uogomis ir trupučiu cinamono. Uogose esančios skaidulos ir varškės baltymai padeda sukurti sotesnį bei subalansuotą užkandį.
Sūriam variantui galima rinktis grūdėtą varškę su agurkais, pomidorais ir pipirais, o šalia – kelis viso grūdo trapučius.
Ją taip pat galima sutrinti ir naudoti kaip baltymingą padažą daržovėms, dėti į omletą ar blynų tešlą.
Dar vienas variantas – tepti ant viso grūdo duonos ir pagardinti avokadu. Tokiu atveju baltymai ir skaidulos kartu padeda sulėtinti angliavandenių pasisavinimą.
Svarbiausia rinktis natūralią, nepridėtinio cukraus turinčią grūdėtą varškę ir žiūrėti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į bendrą produkto sudėtį.


