Mitybos specialistės paaiškino, kas gali nutikti organizmui graikišką jogurtą valgant kasdien ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis produktą.
Kuo graikiškas jogurtas skiriasi nuo įprasto?
Graikiškas jogurtas gamybos metu perkošiamas, kad būtų pašalinta didelė dalis skystų išrūgų. Dėl to jis tampa tirštesnis, kremiškesnis ir paprastai turi daugiau baltymų bei mažiau angliavandenių nei įprastas jogurtas, rašo „Parade“.
Pasak dietistės Palomos Vegos, graikiškame jogurte gali būti šiek tiek mažiau kalcio, tačiau abu jogurto tipai gali būti visaverčio raciono dalis. Pasirinkimas priklauso nuo žmogaus poreikių. Skiriasi ir jų skonis. Graikiškas jogurtas paprastai būna rūgštesnis ir intensyvesnis, o įprastas – švelnesnis.
Kas vyksta žarnyne valgant kasdien?
Daugumai žmonių graikišką jogurtą galima valgyti kasdien. Reguliarus jo vartojimas gali padėti palaikyti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, jeigu produkte yra gyvųjų bakterijų kultūrų.
Dietistės Eleanos Kaidanian teigimu, jogurtas yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, natūraliai aprūpinančių organizmą probiotikais – gyvomis bakterijomis, siejamomis su sveikesne žarnyno mikroflora.
Graikiškame jogurte gali būti tokių bakterijų kaip Lactobacillus bulgaricus, Streptococcus thermophilus, bifidobakterijos ir Lactobacillus acidophilus.
„Kasdien valgydami jogurtą žarnyną aprūpinate naudingosiomis bakterijomis. Jos konkuruoja su kenksmingomis bakterijomis dėl vietos ir maistinių medžiagų. Kai gerųjų mikroorganizmų daugiau, jie dauginasi ir tampa natūralia apsauga nuo ligų sukėlėjų“, – aiškino E.Kaidanian.
Tačiau vieno indelio nepakaks, kad žarnyno būklė iš esmės pasikeistų. Naudą lemia reguliarumas, bendra mityba ir tai, ar pasirinktame jogurte iš tiesų yra gyvųjų bakterijų.
P.Vega pataria ant pakuotės ieškoti užrašo, kad produkte yra gyvųjų ir aktyviųjų kultūrų. Ne visuose graikiškuose jogurtuose po gamybos išlieka vienodas bakterijų kiekis ir tos pačios jų rūšys.
Gali padėti ilgiau jaustis sotiems
Nedideliame graikiško jogurto indelyje gali būti apie 16 gramų baltymų ir maždaug 6 gramai angliavandenių, nors tikslūs kiekiai priklauso nuo konkretaus produkto.
Didelis baltymų ir palyginti nedidelis angliavandenių kiekis gali sulėtinti virškinimą ir padėti išvengti staigių gliukozės kiekio kraujyje šuolių. Tai ypač aktualu graikišką jogurtą lyginant su saldžiais pusryčių dribsniais, bandelėmis ar desertais.
Pasak Klivlando klinikos dietistės Julios Zumpano, tirštas ir baltymų gausus jogurtas gerai pasotina, todėl gali sumažėti noras užkandžiauti ir potraukis saldumynams.
Sotumo jausmą kai kurie žmonės gali pajusti jau suvalgę vieną porciją, tačiau reikšmingesniems kūno svorio pokyčiams, jeigu jų reikia, svarbi visa ilgalaikė mityba, o ne vienas produktas.
Specialistės graikišką jogurtą rekomenduoja derinti su skaidulų turinčiomis uogomis, vaisiais, riešutais, sėklomis ar viso grūdo produktais. Toks derinys gali būti sotesnis ir naudingesnis žarnynui.
Kai kuriems jį virškinti lengviau
Graikiškame jogurte paprastai būna mažiau laktozės nei įprastame jogurte, nes dalis jos pašalinama kartu su išrūgomis. Todėl kai kurie laktozei jautrūs žmonės jį toleruoja geriau nei pieną ar įprastą jogurtą.
Vis dėlto laktozės jame išlieka. Laktozės netoleruojantiems žmonėms graikiškas jogurtas gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, spazmus ar viduriavimą.
Jis taip pat netinka pieno baltymams alergiškiems žmonėms. Tokiu atveju galima rinktis augalinius jogurtus, tačiau jų baltymų, cukraus ir naudingųjų bakterijų kiekis gali gerokai skirtis.
Didžiausia klaida – saldintas jogurtas
Ne visi graikiški jogurtai yra vienodai naudingi. Natūraliai rūgštokam skoniui sušvelninti gamintojai neretai prideda nemažai cukraus.
J.Zumpano įspėja, kad kasdien gausiai vartojamas pridėtinis cukrus ilgainiui siejamas su didesne svorio augimo, II tipo diabeto ir metabolinio sindromo rizika. Didelis jo kiekis taip pat gali neigiamai veikti žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
Todėl specialistės rekomenduoja rinktis natūralų, nesaldintą graikišką jogurtą, o skonį suteikti patiems.
Graikiškas jogurtas turi baltymų ir probiotikų, bet jame beveik nėra skaidulų.
„Rinkdamiesi natūralų jogurtą galite kontroliuoti, kiek saldumo pridedate. Švieži vaisiai, cinamonas ar nedidelis kiekis medaus suteiks skonio be didelio pridėtinio cukraus kiekio“, – sakė E.Kaidanian.
Graikiškas jogurtas turi baltymų ir probiotikų, bet jame beveik nėra skaidulų. Jeigu visoje mityboje jų trūksta, gali sulėtėti žarnyno veikla, atsirasti vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas.
Todėl jogurtą verta valgyti su uogomis, vaisiais, riešutais, sėklomis arba avižomis. Skaidulos yra maistas naudingosioms žarnyno bakterijoms, tad toks derinys gali būti palankesnis mikrobiotai nei vienas jogurtas.
