Masiniu paauglių įpročiu tapę energiniai gėrimai kelia tiesioginę grėsmę širdies ir kraujagyslių sistemai, neigiamai veikia miegą, sukelia priklausomybę bei skatina rizikingą elgesį.
Milijardinė rinka ir masinis vartojimas tarp paauglių
Energinių gėrimų rinka išgyvena beprecedentį augimą: 2020 metais jos vertė pasaulyje siekė apie 45,8 mlrd. JAV dolerių, o iki 2031-ųjų, augdama po 8,2 proc. kasmet, prognozuojama, jog išaugs iki 108,4 mlrd. JAV dolerių. Prie šio šuolio stipriai prisideda jauniausi vartotojai.
Pasak Biuro specialistės Renatos Jadlauskienės, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 50–70 proc. paauglių yra bent kartą bandę energinių gėrimų, o 10–20 proc. juos vartoja reguliariai. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, 10–18 metų amžiaus grupėje šiuos gėrimus yra gėrę net 68 proc. jaunuolių, o beveik penktadalis juos vartoja reguliariai. Pastebima, kad vaikinai energinius gėrimus renkasi gerokai dažniau (41,6 proc.) nei merginos (26,8 proc.).
Net 94 proc. vidurinių mokyklų moksleivių yra vartoję kofeininius gėrimus, 12 proc. juos geria kasdien, o 32 proc. kelis kartus per savaitę, dažniausiai dienos metu. Nors 70 proc. moksleivių teigia žinantys apie žalingą gėrimų poveikį, o 40 proc. geba tiksliai išvardyti šalutinius reiškinius, apie 24 proc. jaunuolių vis tiek mano, kad energiniai gėrimai yra naudingi vakarėliuose, vairuojant ar mokantis. Universiteto studentų apklausose net 95,3 proc. teigė bandę šių gėrimų, o pagrindiniai jų motyvai, tai noras įveikti nuovargį, padidinti energiją bei budrumą.
Nuodugni sudėties analizė: ne tik kofeinas
Energinių gėrimų poveikis pagrįstas didelėmis stimuliuojančių medžiagų dozėmis bei specifinėmis fizikinėmis savybėmis:
- Eksperimentiniai kofeino kiekiai. Vienoje pakuotėje kofeino kiekis svyruoja nuo 50 mg iki net 505 mg. Palyginimui, 250 ml kavos puodelyje yra apie 90 mg kofeino, 250 ml arbatos – 50 mg, o 500 ml kolos gėrimo talpoje randama 34 mg.
- Cukraus dozės ir metabolinis krūvis. Skardinėje būna 30–50 g cukraus. Tai sukelia staigų glikemijos šuolį, o po jo seka greitas cukraus kiekio kritimas kraujyje, sukeliantis dar didesnį nuovargį. Ilgainiui didelis cukraus kiekis skatina nutukimą, metabolinį sindromą, atsparumas insulinui, 2 tipo diabetą bei dantų ėduonį.
- Taurinas ir guarana. Taurinas yra aminorūgšties analogas, dalyvaujantis neurotransmiterių ir širdies bei kraujagyslių veiklos reguliavime. Guarana – tai augalinis kofeino šaltinis, turintis antioksidantų, kurio poveikis veikiant kartu su kofeinu sustiprėja ir gali padidinti nepageidaujamus šalutinius reiškinius.
- B grupės vitaminai (B6, B12). Gėrimai dažnai papildomi B grupės vitaminais, dalyvaujančiais ląstelių energijos apykaitoje, tačiau didžiulės jų dozės neteikia papildomos naudos ir gali sukelti šalutinį poveikį.
- Hipertoniškumas ir dehidratacija. Energiniai gėrimai yra hipertoniniai gėrimai, todėl jų osmosinis slėgis yra didesnis nei žmogaus organizmo ląstelių. Dėl šios priežasties jie visiškai netinka skysčių atstatymui, skatina organizmo dehidrataciją, o pagreitėjusi medžiagų apykaita gali išprovokuoti viduriavimą. Ekspertų teigimu, nedidelis kiekis (1–2 skardinės per savaitę) nėra žalingas, tačiau didesni kiekiai sukelia neurozinius simptomus.
Fiziologinė žala
Mokslinių tyrimų apžvalga atskleidžia itin stiprų gėrimų poveikį besivystančiam paauglių organizmui:
- Širdies ir kraujagyslių sistema. Vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimų atvejais net 45 proc. sudaro širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai. Didelės kofeino dozės (pvz., 470 mg) sukelia elektrokardiogramos (EKG) pokyčius, vadinamąjį ilgojo QT sindromą (širdies elektrinės veiklos sutrikimą). Tyrimai patvirtino, kad energiniai gėrimai padidina tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį.
- Neuropsichiatriniai ir kitų organų sutrikimai. Neuropsichiatriniai simptomai sudaro 33 proc. sveikatos sutrikimų, o 22 proc. atvejų užfiksuoti kepenų, inkstų bei odos pažeidimai, kurie išnyksta nutraukus gėrimo vartojimą.
- Miego sutrikimai. Norvegijoje atliktas 15–16 metų paauglių tyrimas parodė, kad jaunuoliai, geriantys energinius gėrimus bent 4 kartus per savaitę, miega vidutiniškai 0,95 valandos (beveik valanda) trumpiau nei rekomenduojama 8 valandų norma.
- Psichikos ir fiziniai sutrikimai. Dažnas vartojimas siejamas su didesniu nerimu, stresu, depresyviais simptomais, panikos priepuoliais, emociniais sunkumais bei dėmesio sutrikimu. Taip pat stebimas ryšys su astma, alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, dantų ėduonimi, eroziniu dantų nusidėvėjimu, širdies permušimais, nemiga ir dažnu šlapinimusi.
Priklausomybės mechanizmas
Energiniuose gėrimuose esančios medžiagos sukelia fizinę bei psichologinę priklausomybę. Pavyzdžiui, kofeinas sukelia toleranciją ir fizinę priklausomybę, todėl staiga nutraukus vartojimą, 50 proc. atvejų pasireiškia abstinencijos simptomai: stiprus galvos skausmas, nuovargis ir dirglumas.
Nors suaugusiems saugi kofeino norma siekia iki 400 mg per dieną, paauglių organizmas yra žymiai jautresnis. Pabrėžtina, kad didelis cukraus kiekis aktyvuoja smegenų atpildo centrus ir skatina dopamino išsiskyrimą, suformuodamas psichologinę priklausomybę. Be viso šito, nustatyta tiesioginė koreliacija tarp energinių gėrimų vartojimo ir agresijos, smurto, patyčių, pamokų nelankymo, prastesnių mokymosi rezultatų ir rizikingo elgesio.
Pavojingos sąveikos su kitomis medžiagomis
Biuro specialistė R.Jadlauskienė teigia, kad didžiausias pavojus kyla tuomet, kai energiniai gėrimai vartojami kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis:
- Alkoholis. Vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, kofeinas maskuoja alkoholio slopinamąjį poveikį ir sukelia vadinamąją „netikro blaivumo“ iliuziją. Tai lemia neadekvatų girtumo lygio įvertinimą, todėl padidėja išgeriamo alkoholio kiekis, dažniau vartojami dideli kiekiai vienu metu, išauga sunkaus apsinuodijimo, traumų, agresyvaus elgesio, aukšto kraujospūdžio bei širdies ritmo sutrikimų rizika.
- Tabakas. Energinių gėrimų ir tabako derinys dvigubai suaktyvina simpatinę nervų sistemą, padidina streso hormonų išsiskyrimą bei širdies susitraukimų dažnį. Tai sukelia ekstremalią apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai bei skatina ilgalaikius sveikatos pažeidimus.
- Kiti kofeininiai gėrimai. Vartojimas kartu su kava ar kitais kofeininiais gėrimais greitai viršija rizikingą 300–400 mg kofeino paros ribą. Tokiu atveju gresia kofeino perdozavimas ir apsinuodijimas, pasireiškiantis rankų drebėjimu, stipriu nerimu, nemiga, pykinimu bei širdies ritmo sutrikimais.
- Narkotinės medžiagos. Pats pavojingiausias derinys, tai energinių gėrimų maišymas su stimuliuojančiais narkotikais (pavyzdžiui, amfetaminu, MDMA ar kokainu, sintetiniu katinonu). Ši dviguba stimuliantų dozė sukelia ekstremalų stresą organizmui, dėl kurio drastiškai išauga insulto, širdies sustojimo ir mirties rizika.
Energinis gėrimas NĖRA izotoninis gėrimas
Pabrėžtina, kad jaunieji sportininkai dažnai nesugeba tinkamai atskirti energinių gėrimų nuo izotoninių gėrimų. Nors kofeino poveikis (3 mg/kg kūno svorio) gali laikinai padidinti suaugusiųjų ištvermę, šios išvadas netaikytinos 14–18 metų paaugliams. Sportuojančiam paaugliui energinis gėrimas sukelia:
- Dehidrataciją – dėl kofeino diuretinio poveikio.
- Širdies perkrovą – padidėjusį pulsą bei kraujospūdį, didinantį širdies ritmo sutrikimų riziką.
- Miego ir regeneracijos sutrikimus – dėl prastesnės miego kokybės blogėja organizmo atsigavimas.
- Raumenų mėšlungį ir galvos skausmus – dėl elektrolitų disbalanso ir skysčių netekimo.
- Trumpalaikį energijos antplūdį ir lūžį – po trumpo reakcijos pagerėjimo seka staigus „kofeino lūžis“, sukeliantis didžiulį nuovargį ir koncentracijos praradimą.
Teisinis reguliavimas
Dėl kylančios rizikos vis daugiau šalių įveda prekybos ribojimus nepilnamečiams. Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, uždraudusių parduoti energinius gėrimus asmenims iki 18 metų. Taip pat šis draudimas galioja Latvijoje, Lenkijoje, o nuo 2025 m. liepos mėnesio įsigaliojo ir Vengrijoje. Švedijoje gėrimai su dideliu kofeino kiekiu parduodami tik vaistinėse. Jungtinėje Karalystėje galioja savanoriškas prekybininkų susitarimas neparduoti jų asmenims iki 16 metų. Vokietijoje taikomas privalomas kofeino žymėjimas pakuotėse, o amžiaus ribojimai priklauso nuo federacinės žemės.
Specialistai pabrėžia, kad vien teisinių draudimų nepakanka. Sveikatos ugdymo ir prevencijos programas būtina pradėti jau pradinėse klasėse, įtraukiant tėvus, pedagogus, mokyklos slaugytojus, gydytojus bei psichologus.




