Sekite 15min Google
„Pirmiausia viską lemia ir mūsų genetika. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš tėvų visą gyvenimą sirgo nutukimu, yra 25 proc. tikimybė, kad vaikas taip pat bus linkęs į nutukimą. Jeigu abu tėvai turi nutukimą, ši tikimybė siekia 50 proc.“, – aiškina dietologė.
Vis dėlto paveldimumas – ne vienintelis veiksnys. Gydytoja pastebi, kad neretai sunkumų mažinant svorį patiria žmonės, kurie jau daugelį metų išbando vis naujas dietas.
„Būna, kad žmogus visą gyvenimą laikosi įvairiausių dietų, pvz. grikių, Vaikulės, Viduržemio jūros dietos ir kitų. Mūsų kūnas atsimena visus tuos dalykus, ką mes su juo darėme. Kai būna labai didelis kalorijų deficitas, žmogaus metabolizmas sulėtėja, o organizmas prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų. Todėl vėliau numesti svorio tampa vis sunkiau“, – pasakoja R.Žižė.
Anot jos, itin sudėtinga gali būti situacija, kai žmogus dietų su pertraukomis laikosi 20 metų ar ilgiau. Tokiais atvejais vien mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti.
Numestą svorį išlaiko labai mažai žmonių
Pasak gydytojos dietologės, statistiniais duomenimis, tik maždaug 3–5 proc. žmonių pavyksta penkerius metus išlaikyti numestą svorį.
„Dažniausiai visos dietos yra paremtos labai dideliu kalorijų deficitu. Būna ir vieno produkto dietos, pavyzdžiui, grikių. Tokiu atveju mūsų mityba yra nevisavertė ir svoris krenta ne tik riebalinio audinio, bet ir kūno skysčių bei dažniausiai raumeninio audinio sąskaita“, – aiškina specialistė.
Dar viena problema išryškėja žmogui nustojus laikytis dietos ir grįžus prie ankstesnių mitybos įpročių. „Kai pradedame vėl maitintis taip, kaip iki dietos, svoris grįžta, bet jis grįžta riebalinio audinio sąskaita. Ir tuomet turime labai stipriai pakitusią kūno kompoziciją“, – pabrėžia R.Žižė.
Ypatingą dėmesį ji atkreipia į visceralinius riebalus, kurie kaupiasi aplink vidaus organus – kasą, kepenis, širdį, taip sutrikdydami jų veiklą. Todėl gydytoja įspėja nepiktnaudžiauti griežtomis dietomis, nes jos gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Kiek per mėnesį numesti yra normalu?
Neretai pacientai, kaip pastebi dietologė, tikisi per trumpą laiką atsikratyti daug kilogramų, tačiau tokie lūkesčiai ne visada realistiški. Sveiku svorio mažėjimo tempu ji įvardija maždaug 0,5–1 kg per savaitę, arba 2–4 kg per mėnesį. Mat svoriui krentant pernelyg greitai, netenkama ne tik riebalinio audinio, bet ir raumenų masės bei organizmo skysčių.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į kiekvieno žmogaus kasdienybę. Tačiau griežtai nustatytų individualių mitybos planų ji vengia.
„Mano praktika rodo, kad žmonės mitybos planų nesilaiko. Tačiau aš atsižvelgiu į kiekvieną žmogų. Pavyzdžiui, jeigu mama ryte skuba, veža vaikus į mokyklas ar darželius ir neturi laiko gaminti, pasiūlome jai tinkamus pusryčių variantus. Arba jeigu žmogus namuose negamina, pasiūlau, ką jis galėtų nusipirkti prekybos centre arba užsisakyti į namus. Noriu sveiką mitybą žmogui padaryti kuo paprastesnę“, – pasakoja R. Žižė.
Taip pat ji primena, kad suaugusiems asmenims kasdien reikėtų bent pusvalandį skirti aktyviam judėjimui be pertraukų. Tam tinka spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, lipimas laiptais ar kita aktyvi veikla.
„Nuo keturiasdešimties metų, ypač moterims, labai svarbu įtraukti ir jėgos pratimus, būtent dėl raumeninės masės išsaugojimo. Juos reikėtų atlikti bent du kartus per savaitę“, – pataria gydytoja.
Kada jau gali prireikti vaistų?
Medikamentinis nutukimo gydymas gali būti svarstomas ne tik nutukimą turintiems pacientams, bet ir tam tikrais antsvorio atvejais.
„Pagal indikacijas medikamentinis gydymas gali būti skiriamas, jeigu žmogus dar neturi nutukimo kaip ligos, bet jau turi antsvorio, kai kūno masės indeksas (KMI) yra 27 ir daugiau, ir gretutinių ligų, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar prediabetinę būklę“, – paaiškina R.Žižė.
Kai KMI siekia 30 arba daugiau, diagnozuojamas nutukimas. „Visada pirmiausia yra siūlomos gyvenimo būdo korekcijos – mitybos, miego, fizinio aktyvumo. Jeigu tai nepadeda, tuomet pereiname prie medikamentinio gydymo“, – sako specialistė.
Nutukimui gydyti naudojami tiek geriamieji, tiek leidžiamieji vaistai, tačiau visi jie yra receptiniai ir skiriami gydytojo.
R.Žižė pabrėžia, kad šių vaistų nereikėtų painioti su svorio mažinimui reklamuojamais maisto papildais, tokiais kaip berberinas ar chromas: „Papildai yra nereceptiniai, bet ir nutukimo negydo. Vieni skelbiami kaip mažinantys saldumynų poreikį, kiti – kaip padedantys reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Bet noriu pabrėžti: jeigu maisto papildai svoriui mažinti taip veiktų, kaip skelbiama reklamose, mes, dietologai, darbo seniai neturėtume“, – šypteli pašnekovė.
Kalbėdama apie šiuolaikines nutukimo gydymo galimybes R.Žižė išskiria ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusius svorio mažinimui skirtus vaistus, tarp jų – leidžiamuosius GLP-1 receptorių agonistus. Šie preparatai padeda reguliuoti alkio ir sotumo pojūtį, mažina norą nuolat užkandžiauti ir vadinamąjį „maisto triukšmą“, kai mintys dažnai sukasi apie valgymą. Be to, jie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad vien vaistų norint sumažinti svorį nepakanka: „Niekada nebūna vien medikamentai – būtinos ir gyvenimo būdo korekcijos. Jeigu žmogus ryte valgys bandeles, vartos medikamentus ir tikėsis, kad įvyks stebuklas, taip nebus“.
Kai maistas tampa paguoda
Gydytoja dietologė R.Žižė atkreipia dėmesį, kad geresnės savijautos ir malonių emocijų galima ieškoti ne tik maiste, bet ir kasdienėje veikloje. Ypač tai aktualu šaltuoju metų laiku, kai neretai trūksta energijos ir motyvacijos.
Pasak jos, tokiais atvejais verta daugiau judėti, pabūti gryname ore, skirti laiko artimiesiems ar augintiniams. Visa tai taip pat gali suteikti malonumo ir padėti pagerinti nuotaiką.
„Jeigu kyla klausimų, patiems nepavyksta susitvarkyti, reikia nebijoti kreiptis pagalbos“, – pataria dietologė.
