Kai kuriems žmonėms ryte užtenka juodos kavos. Tačiau kitiems būtini sotūs pusryčiai, tarp kurių bandelės, šalti užkandžiai ir vaisiai – kitaip iki pietų greičiausiai užklups galvos skausmai ar bent jau bloga nuotaika.
Bet ar žmonėms apskritai reikia valgyti pusryčius? Ir kaip pusryčiai veikia organizmą? Tyrėjų nuomonės dažniausiai išsiskiria.
Iš namų – be pusryčių. Kaip tai veikia organizmą?
Kinijos Ningxia medicinos universiteto mokslininkai nagrinėjo daug diskusijų keliančią pusryčių temą ir išanalizavo devynis tyrimus. Jų apžvalga ir metaanalizė neseniai buvo paskelbta žurnale „Nutrients“.
Remdamiesi daugiau nei 118 tūkst. dalyvių tyrimu, jie pastebėjo, kad pusryčių praleidimas padidina:
- pilvo nutukimo riziką. Tai reiškia riebalų kaupimąsi pilvo srityje.
- Be to, padidėjo: aukšto kraujospūdžio, aukšto cukraus kiekio kraujyje ir hiperlipidemijos, riebalų apykaitos sutrikimo, rizika.
Apskritai pusryčių praleidimas padidino metabolinio sindromo, kuris iš esmės apima visus minėtus veiksnius, riziką. Remiantis Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto apibrėžimu, žmogus serga metaboliniu sindromu, jei atitinka bent tris iš šių penkių kriterijų:
- Pilvo nutukimas, t. y. riebalų kaupimasis pilvo srityje,
- aukštas cukraus kiekis kraujyje,
- aukštas kraujospūdis,
- aukštas trigliceridų kiekis,
- žemas DTL cholesterolio kiekis.
Sutrinka organizmo ritmas
Kaip aiškina tyrėjai, pusryčių praleidimas gali paveikti medžiagų apykaitos sveikatą ir organizmo gebėjimą apdoroti maistines medžiagas. Priežastis ta, kad sutrinka natūralus organizmo ritmas. Tai, be kita ko, sukelia atsparumą insulinui. Savo ruožtu, tai gali stimuliuoti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir skatinti procesą inkstuose, kurio metu natrio jonai reabsorbuojami į kraują. Rezultatas: pakyla kraujospūdis.
Pusryčių praleidimas yra susijęs su kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais, įtakoja gausesnio ir kaloringesnio maisto valgymą visą dieną.
Be to, pagrįstai galima manyti, kad žmonės, praleidžiantys pusryčius, demonstruoja „nestruktūruotą, nekontroliuojamą valgymo elgesį“. Remiantis šiuo požiūriu, pusryčių praleidimas yra susijęs su kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais, įtakoja gausesnio ir kaloringesnio maisto valgymą visą dieną.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai aiškiai skiriasi nuo protarpinio badavimo. Šiuo atveju tai yra sąmoningas ir „struktūrizuotas valgymo būdas, apimantis aiškiai apibrėžtus badavimo ir valgymo ciklus“. Žmonės, kurie badauja protarpiais, taip pat linkę palaikyti apskritai sveikesnį gyvenimo būdą.
Pabrėžia pirmojo dienos valgio svarbą
Nagrinėti tyrimai buvo stebėjimo tipo, tad, kaip teigiama, negalima nustatyti aiškių priežasties ir pasekmės ryšių. Be to, tyrimuose buvo naudojami skirtingi pusryčių vartojimo ir jo poveikio vertinimo metodai, o tai gali turėti įtakos rezultatų nuoseklumui.
Nepaisant to, tyrime nedalyvavę ekspertai taip pat pritaria šioms išvadoms.
„Nors nagrinėti tyrimai buvo stebėjimo tipo, rezultatų nuoseklumas patvirtina idėją, kad reguliarūs mitybos įpročiai padeda palaikyti sveiką medžiagų apykaitos ritmą“, – „Medical News Today“ sakė osteopatė Selena G. M. Raines.
Kūnas geriausiai funkcionuoja, kai palaikoma natūrali jo pusiausvyra ir paros ritmai. Praleidžiant valgius gali sutrikti pusiausvyra.
„Pacientų skatinimas pradėti dieną subalansuotais pusryčiais gali prisidėti prie padidėjusios energijos, geresnės hormonų reguliacijos ir bendros savijautos“, – pabrėžia Mir Ali, bariatrinės chirurgijos gydytojas ir medicinos direktorius Orange Coast medicinos centre.
„Pusryčių valgymas gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir suteikti energijos, reikalingos geram darbingumui“, – sakė jis, – Be to, pusryčių valgymas gali padėti kai kuriems žmonėms valgyti mažiau per dieną.“
