Kiek valandų per dieną prie mobiliojo telefono, planšetės ar kompiuterio ekrano praleidžia jūsų atžala? Tai skaičiavę šalies mokslininkai gavo neguodžiančius rezultatus, skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime žiniasklaidai.
Pagrindinės jų tyrimo išvados – vaikai lauke būna dvigubai mažiau nei prie ekranų, kuo ekranų trukmė ilgesnė, tuo didesnė vaiko kūno masė, išmaniųjų įrenginių naudojimas lengvina prieigą prie smurtinio, pornografinio turinio, prisideda prie patyčių plitimo, o besaikis naudojimasis ekranu mažina dėmesingumą, didina nerimo bei depresijos atsiradimo tikimybę.
Šias išvadas patvirtina ir naujausi Higienos instituto vaikų sveikatos būklės atlikti tyrimai – moksleivių, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, dalis augo nuo 19,9 proc. 2016-aisiais iki 28,2 proc. 2024-aisiais.
„Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas mažylis kasdien maitinamas su ekranu, o daugiau nei trečdalis (38 proc.) vaikų iki 5 metų savaitgaliais daugiau nei 3 valandas per dieną praleidžia prie išmaniųjų įrenginių ekranų“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktarės Laurynos Rakickienės teigimu, niekas dar neįrodė, kad elektroninės priemonės kūdikių raidai ir ugdymuisi yra geriau nei sąveikos su suaugusiais, žaidimas su realaus pasaulio trimačiais daiktais. Vienintelė galima išimtis, kada vaikai iki 2 metų gali būti prie išmaniųjų ekranų – tai bendraudami su artimaisiais, kai jie yra kažkur toli.
Kaip praneša ministerija, mokslininkai nustatė, jog pernelyg didelio įsitraukimo į virtualų pasaulį pasekmės pradeda ryškėti vaikams pradėjus lankyti mokyklą.
„Tyrimų duomenimis apie pusė pradinių klasių moksleivių savaitgaliais prie ekranų praleidžia net 3–4 valandas, o darbo dienomis daugiau nei 2 valandas savo laisvalaikio.
„Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, vaikai per pertraukas renkasi savo ekranus, o ne socialinius ryšius. O iš tikrųjų, ypač pradinėje mokykloje, vaikai turi mokytis bendrauti, dalintis vaidmenimis“, – aiškina socialinių mokslų daktarė L. Rakickienė.
Jai antrina ir Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė.
„Pastebėjome, kad kai mokyklose nėra išmaniųjų telefonų naudojimo taisyklių ir namuose taip pat nėra aiškios tvarkos, kada ir kiek laiko vaikas ar paauglys gali praleisti savo laisvalaikio prie ekranų, tokiems vaikams dažniau pasireiškia nerimastingumas, mieguistumas, miego sutrikimai“, – sako specialistė.
Kai kurie vaikai internete per savaitę praleidžia ir 80 valandų
Nors sveikatos priežiūros specialistai 11–14 metų paaugliams rekomenduoja prie ekranų praleisti iki 3 valandų per dieną, VU mokslininkų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tokio amžiaus paaugliai prie išmaniųjų įrenginių vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 valandas savo laisvalaikio.
Beveik neabejotina, kad tokia laiko dalis, per dieną praleista prie ekrano, turės įtakos emocinei vaiko raidai, sako L. Ruseckienė.
„Pas psichologus kreipiasi paaugliai dėl savižalos, su didžiuliais tikais. Jie paprastai jau būna apsilankę pas neurologus, kurie neranda jokios fiziologinės priežasties. Todėl labai svarbu tokiam jaunam žmogui atėjus pas psichologą klausti – kiek laiko praleidi internete? Štai pavyzdys: atėjusi į konsultaciją depresiška paauglė prisipažįsta, kad per savaitę prie ekranų praleidžia 70–80 valandų. Kartais įvardijami tokie skaičiai, kad net sunku patikėti ir neaišku, kiek laiko lieka miegui ir ugdymui“, – sako specialistė.
Psichologai pabrėžia, kad bandant padėti tokiam nuo ekranų priklausomam pacientui, labai svarbu ne tik savireguliacija (kurios kaip tik ir trūksta), bet ir susitarimas dėl ekranų laiko namuose, griežtos taisyklės ugdymo įstaigoje. Pasak profesorės R. Jusienės, jei niekas nestabdo, paaugliai „pasilieka“ išmaniuosiuose įrenginiuose ir aplinkinis pasaulis tampa nebeįdomus.
Primenama, kad jau nuo šių metų gegužės 31 d. Latvijos mokyklose vaikams iki 6 klasės nebus leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Panašūs draudimai apie išmaniųjų telefonų apribojimus mokyklose yra priimti ar svarstomi daugelyje Europos šalių. Visiškai telefonais uždrausta naudotis Italijos, Vengrijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Graikijos ugdymo įstaigose. Nacionaliniam reglamentavimui dėl telefonų naudojimo mokyklose ribojimo pritartų ir Sveikatos apsaugos ministerija. Įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos yra numatyta ir devynioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.
