Sekite 15min Google
Būtent apie 40-uosius ir vėliau moterų savijautoje vis dažniau iškyla sveikatos klausimai. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, 35–44 m. moterys dažniau skundžiasi galvos skausmais ir migrenomis – juos nurodo 35,9 proc. šios grupės moterų (palyginti su 24,4 proc. visų moterų), o tarp 45–54 m. patiriančiųjų stresą sveikatos problemos tampa vienu dažnesnių jo šaltinių (56,0 proc. vs. 38,4 proc. visų moterų).
Tai – laikotarpis, kai kūnas siunčia vis daugiau signalų, o dalis jų susiję su prasidedančiomis hormoninėmis permainomis.
Kas yra perimenopauzė ir kada ji prasideda
Pasak I.Kravčenkienės, perimenopauzė nėra liga, tačiau jos metu atsirandantys simptomai gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Ji yra natūralus moters gyvenimo laikotarpis, kai palaipsniui silpnėja kiaušidžių funkcija, keičiasi lytinių hormonų gamyba ir organizmas pereina į menopauzę.
„Dažniausiai šis procesas prasideda sulaukus 40–50 metų, tačiau kai kurioms moterims pirmieji pokyčiai pasireiškia jau po 35-erių. Perimenopauzė nėra staigus estrogenų sumažėjimas – hormonų koncentracija šiuo laikotarpiu gali gana stipriai svyruoti, todėl ir simptomai ne visada būna vienodi ar pastovūs“, – aiškina ginekologė.
Vienas pirmųjų požymių – ciklo pokyčiai: mėnesinės gali prasidėti anksčiau ar vėliau, ciklai trumpėti ar ilgėti, pasikeisti kraujavimo gausumas. Tačiau hormoniniai pokyčiai paveikia ne tik menstruacijas.
Ar perimenopauzė gali paveikti atmintį ir koncentraciją?
Kartais pokyčiai prasideda dar esant reguliarioms mėnesinėms, todėl moteris simptomų nesusieja su artėjančia menopauze. „Moterys dažnai pastebi pablogėjusią miego kokybę, didesnį dirglumą, nerimą, nuotaikos svyravimus, naktinį prakaitavimą, karščio pylimus, sunkumą susikaupti ar prisiminti informaciją“, – pasakoja gydytoja.
Pastarieji nusiskundimai populiariai pavadinami „smegenų rūku“, tačiau I.Kravčenkienė atkreipia dėmesį, kad tokios atskiros medicininės diagnozės nėra. „Šiuo terminu apibūdinami subjektyvūs pažintinių funkcijų pokyčiai: sunkiau susikaupti, ilgiau užtrunka prisiminti reikiamą žodį, dažniau pamirštama, ką norėta pasakyti ar padaryti, tampa sunkiau vienu metu atlikti kelias užduotis. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokie nusiskundimai perimenopauzės laikotarpiu nėra reti“, – teigia ji.
Pasak jos, estrogenai veikia ne tik reprodukcinę, bet ir centrinę nervų sistemą – todėl hormonų svyravimai gali turėti įtakos informacijos apdorojimui, dėmesio išlaikymui ir atminties procesams.
„Tačiau hormonai nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Perimenopauzės metu dažniau sutrinka miegas, atsiranda naktinis prakaitavimas, nerimas ar depresijos simptomai. Visa tai gali papildomai apsunkinti dėmesio koncentraciją ir atmintį“, – paaiškina I.Kravčenkienė.
Gera žinia, anot jos, ta, kad daugeliui moterų šie pažintinių funkcijų pokyčiai yra laikini ir nereiškia padidėjusios demencijos rizikos. Tyrimai rodo, kad kai kurie pažintinių funkcijų rodikliai po menopauzės pereinamojo laikotarpio stabilizuojasi.
„Svarbiausia žinutė moterims – „smegenų rūkas“ perimenopauzės metu yra realus ir moksliškai tyrinėjamas reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad moteris praranda savo intelektinius gebėjimus ar kad jai prasideda demencija. Daugeliu atvejų simptomus galima palengvinti, o svarbiausia – atpažinti ir gydyti prie jų prisidedančias priežastis“, – pabrėžia gydytoja ginekologė.
Kada priežasties reikėtų ieškoti ne tik hormonuose?
I.Kravčenkienė atkreipia dėmesį, kad ne visus nusiskundimus galima automatiškai priskirti perimenopauzei. „Apie ją galima galvoti, kai atminties ar dėmesio pokyčiai atsiranda maždaug 40–55 metų moteriai ir kartu pastebimi menstruacijų ciklo pokyčiai, karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai ar emocinės savijautos svyravimai“, – sako ji.
Vis dėlto labai svarbu neskubėti visko nurašyti hormonams. Pavyzdžiui, viena dažniausių koncentracijos pablogėjimo priežasčių yra nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Lėtinis stresas taip pat apsunkina susikaupimą, nes nuolatinė įtampa reikalauja papildomų pažintinių išteklių.
„Panašius simptomus gali sukelti ir geležies stokos anemija, vitamino B12 trūkumas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, depresija, nerimo sutrikimai, kai kurie vartojami vaistai ar miego apnėja“, – vardija I. Kravčenkienė. Jei simptomai ryškūs, ilgai tęsiasi, progresuoja arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai, ji rekomenduoja kreiptis į gydytoją.
Kaip galima sau padėti?
Savijautą hormoninių permainų laikotarpiu, pasak vaistininkės Jelenos Deksnienės, pirmiausia veikia paprasti kasdieniai įpročiai. Visų pirma, smegenims labai svarbus deguonis ir judėjimas – pasivaikščiojimai gryname ore ar trumpos judėjimo pertraukėlės gerina kraujotaką.
„Ne mažiau svarbi ir teisinga mityba: verta į racioną įtraukti sveikų riebalų, ypač omega-3 (riebios žuvies, graikinių riešutų), ir nepamiršti gerti vandens – net nedidelė dehidratacija mažina dėmesio koncentraciją ir gali sukelti galvos skausmą“, – sako vaistininkė.
Ji pabrėžia ir miego režimą: reikėtų stengtis gultis bei keltis panašiu metu, bent valandą prieš miegą atidėti telefoną. „Jeigu jaučiate didelį nuovargį popiet, pabandykite bent 10 minučių pabūti ramiai užmerkus akis – gal pavyks ir nusnausti. Tai suteiks jėgų“, – pataria J.Deksnienė.
Iš vaistinės priemonių J.Deksnienė pirmiausia mini magnį. „Tyrimai patvirtina, kad jis sutrumpina užmigimo laiką ir mažina nemigą. Renkantis verta atkreipti dėmesį į cheminę formą: raminamai ir miegui geriausiai tinka magnio bisglicinatas (arba glicinatas), su dieniniu nuovargiu padeda kovoti ir malatas. O jei dėl hormonų svyravimų sulėtėjo virškinimas, pradėjo varginti vidurių užkietėjimai – galima rinktis gerai įsisavinamą magnio citratą“, – vardija ji.
Sutrikus miegui, anot vaistininkės, gali padėti melatoninas. „Hormonų svyravimai dažnai lemia, kad moteris lengvai užmiega, bet pabunda 2–3 val. nakties ir nebeužmiega. Tokiu atveju labiau tinka pailginto atpalaidavimo formos melatoninas“, – pataria J.Deksnienė.
Ji taip pat primena B grupės vitaminus, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Specialistė pataria rinktis bioaktyvias formas ir kompleksus, o ne pavienius B grupės vitaminus. Padėti gali ir augaliniai preparatai – pvz., valerijonas, apynys, pasiflora, raudonieji dobilai, kekinė blakėžudė.
„Tik reikia atsiminti – renkantis augalinius preparatus svarbu žinoti, ar jie pasižymi raminamuoju, ar fitoestrogeniniu poveikiu, ir rinktis standartizuotus ekstraktus. Kilus abejonių, visada verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, – pataria vaistininkė J. Deksnienė.
