Tyrėjai išskyrė net penkis ryškius smegenų gyvenimo etapus ir keturis kritinius amžius, kai vyksta didžiausi pokyčiai. Šie atradimai padeda geriau suprasti, kodėl tam tikrame amžiuje kinta mūsų emocijos, sprendimai, psichikos sveikatos rizika ir net asmenybė, rašo BBC Health.
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys per gyvenimą pereina penkis aiškiai atskiriamus vystymosi etapus, o svarbiausi lūžio taškai fiksuojami 9, 32, 66 ir 83 metų amžiuje.
Tyrime dalyvavo beveik 4 tūkst. žmonių iki 90 metų, kuriems buvo atlikti smegenų skenavimai, leidę įvertinti neuronų – smegenų ląstelių – tarpusavio ryšius.
Mokslininkai nustatė, kad paauglystės fazė smegenyse trunka iki ankstyvųjų trisdešimties, kai pasiekiamas didžiausias jų efektyvumas. Šie duomenys gali padėti geriau suprasti, kodėl skirtingais gyvenimo etapais kinta psichikos ligų ar demencijos rizika.
Smegenys keičiasi netolygiai
Nors smegenys visą gyvenimą reaguoja į patirtį ir naujas žinias, šie pokyčiai nevyksta tolygiai nuo gimimo iki senatvės. Išskiriami penki aiškūs etapai:
-
Vaikystė – nuo gimimo iki 9 metų;
-
Paauglystė – nuo 9 iki 32 metų;
-
Suaugystė – nuo 32 iki 66 metų;
-
Ankstyvasis senėjimas – nuo 66 iki 83 metų;
-
Vėlyvasis senėjimas – nuo 83 metų.
„Smegenys persitvarko visą gyvenimą – nuolat stiprina ir silpnina ryšius. Tai nėra stabilus procesas, jis vyksta bangomis“, – BBC komentavo pagrindinė tyrimo autorė dr. Alexa Mousley.
Nors šie amžiaus tarpsniai gali šiek tiek skirtis tarp individų, tyrėjams buvo itin akivaizdu, kaip aiškiai šios ribos išryškėjo duomenyse. Tokius rezultatus leido gauti tik didelis tiriamųjų skaičius. Tyrimas publikuotas žurnale Nature Communications.
Kas vyksta kiekviename etape?
Vaikystė (iki 9 metų)
Šiuo laikotarpiu smegenys sparčiai didėja, bet tuo pat metu „apvalo“ perteklinius neuronų ryšius – sinapses. Nors jungčių yra daug, smegenų veikla dar nėra efektyvi.
Tai galima palyginti su vaiku, kuris parke klaidžioja bet kur, užuot ėjęs tiesiai į tikslą.
Paauglystė (9–32 metai)
Apie 9 metus prasideda staigus efektyvumo šuolis – smegenų ryšiai tampa gerokai tikslesni ir „ekonomiškesni“.
Tai taip pat laikotarpis, kai rizika išsivystyti psichikos sutrikimams yra didžiausia. Anksčiau manyta, kad paauglystė baigiasi suaugus, vėliau – kad ji tęsiasi iki 25-erių, o dabar aišku, jog iš tiesų ji tęsiasi iki ankstyvųjų trisdešimties.
Tai vienintelis gyvenimo etapas, kai smegenų tinklas tampa vis efektyvesnis. Tyrimai patvirtina, kad smegenų veiklos pikas pasiekiamas apie 30–32 metus.
Suaugystė (32–66 metai)
Tai ilgiausias smegenų stabilumo laikotarpis – apie tris dešimtmečius. Pokyčiai vyksta gerokai lėčiau nei iki tol, tačiau šiame etape pradeda ryškėti ir lėtas efektyvumo mažėjimas.
Pasak dr. A.Mousley, šis laikotarpis sutampa su asmenybės ir intelekto „plato“, kurį daugelis žmonių jaučia vidutiniame amžiuje.
Ankstyvasis senėjimas (66–83 metai)
Nuo 66-erių prasideda ne staigus nuosmukis, o laipsniška smegenų tinklų persitvarka. Vietoj vieningos veiklos smegenys ima labiau „skaidytis“ į atskiras sritis, kurios dirba autonomiškiau – tarsi muzikos grupės nariai, pradėję solines karjeras.
Būtent šiame amžiuje dažnėja demencija, aukštas kraujospūdis ir kiti veiksniai, darantys įtaką smegenų sveikatai.
Vėlyvasis senėjimas (nuo 83 metų)
Tai paskutinis etapas, kuriam surinkta mažiau duomenų, nes sunku rasti sveikų tokio amžiaus žmonių. Pokyčiai panašūs į ankstyvąjį senėjimą, tačiau dar ryškesni.
Mokslininkę labiausiai nustebino tai, kaip tiksliai šie etapai sutapo su svarbiais gyvenimo įvykiais – brendimu, tėvyste, lėtinėmis ligomis.
Smegenų „laidai“ susiję su elgesiu ir ligomis
Tyrimas netyrė lyčių atskirai, todėl dar lieka klausimų, pavyzdžiui, kaip šiuos procesus veikia menopauzė.
Kembridžo universiteto profesorius Duncan Astle pabrėžia, kad daugelis raidos, psichikos ir neurologinių sutrikimų yra tiesiogiai susiję su smegenų „suinstaliavimu“. Smegenų ryšių skirtumai gali prognozuoti dėmesio, kalbos, atminties ir elgesio sunkumus.
Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones, nedalyvavusi tyrime, jį pavadino „labai įdomiu“ ir pridūrė, kad rezultatai atitinka dabartinį supratimą apie smegenų senėjimą, tačiau priminė, jog ne visi žmonės šiuos pokyčius patiria tuo pačiu amžiumi.
